Jei gamtoje išmėtytas plastikas nesurenkamas ir neperdirbamas, vadinasi, ir vėl naudojami pirminiai žaliavų ištekliai, daugiau energijos gaminant naujus plastikinius daiktus. Beje, daugelis tų daiktų nėra pirmo būtinumo arba gali būti pakeisti kitomis, gamtai draugiškomis alternatyvomis.
Ar žinote, kad Lietuvoje jau yra viena savivaldybė, kurioje bet kokių viešųjų renginių metu draudžiama naudoti vienkartinius plastikinius indus? Tokį gamtai draugišką sprendimą jau šių metų kovą priėmė Joniškio rajono savivaldybės taryba ir tapo pirmąja savivaldybe Lietuvoje, kuri nutarė, kad galima sėkmingai organizuoti renginius, linksmintis, užkandžiauti neteršiant gamtos.
Geru pavyzdžiu pasekė ir Panevėžio miesto savivaldybės taryba, kuri pritarė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. šios savivaldybės teritorijoje rengiamuose viešuosiuose renginiuose nebebūtų naudojama vienkartinių plastikinių indų.
Neringos savivaldybė prieš kelias dienas paskelbė apie susitarimą su Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Kuršių nerijos nacionaliniu parku dėl vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo. Memorandumo „NE plastiko bangai“ tikslas – sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą Neringoje.
Joniškis aplenkė Taliną
Joniškio rajono savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialistė Lina Šutkienė džiaugiasi, jog tokiam sprendimui Tarybos nariai pritarė vienbalsiai.
„Šio projekto iniciatorius, tarybos narys, Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas. Idėja gimė matant, kaip po įvairių masinių renginių lieka didžiulis plastikinių šiukšlių kiekis. Juk tikrai galima puikiai apsieiti be jų ir neteršti gamtos“, – sako pašnekovė.
Ir tikina, jog priėmus šį sprendimą labai tikimasi, kad visuomenė bus sąmoninga ir žmonės renginiuose naudos popierinius, ekologiškus ir suyrančius arba daugkartinio naudojimo indus.
Beje, visos iniciatyvos veiksmingos tada, kai jų iniciatoriai rodo pavyzdį patys. Būtent todėl ir pačioje Savivaldybėje vykstant susitikimams nebenaudojami plastikiniai indai.
Užuot laukus, kol ateis draudimų terminas, daug prasmingiau pokyčiams ruoštis jau dabar.
Tačiau svarbu ne tik geros iniciatyvos, visuomenės sąmoningumo ugdymas bei gerieji pavyzdžiai, bet ir tam tikra kontrolė, kaipgi laikomasi taisyklių.
„Mažuose renginiuose tikrai taisyklių reikalavimų paisoma. Iššūkis laukia jau labai greitai, kai liepos 5–7 dienomis vyks Joniškio miesto dienos šventė, o liepos 19–21 dienomis visoje Lietuvoje garsusis Žagarės vyšnių festivalis. Po šių didelių renginių, galėsime pasidalinti informacija, kaip pavyko jų metu laikytis minėtų taisyklių reikalavimų“, – sako L.Šutkienė.
Jos teigimu, tokios iniciatyvos paskatino imtis 2018 m. antroje pusėje Europos Sąjungoje pradėtos svarstyti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo mažinimo priemonės. Todėl tereikėjo nedelsti ir imtis šias iniciatyvas įgyvendinti savo kieme.
Beje, Joniškio rajono savivaldybė aplenkė net estus, į kuriuos taip mėgstame lygiuotis: Taline vienkartiniai plastiko indai bus uždrausti tik nuo š. m. spalio 1 dienos.
Na, o 2019 m. birželio 5 d. patvirtinus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo nuo 2021 m. vidurio Europos Sąjungoje nebus galima tiekti rinkai plastikinių stalo įrankių, lėkščių, šiaudelių, gėrimų maišiklių, oro balionėlių lazdelių, ausų krapštukų.
Taip pat bus draudžiama tiekti iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.
Todėl, L.Šutkienės teigimu, užuot laukus, kol ateis draudimų terminas, daug prasmingiau pokyčiams ruoštis jau dabar, nors Lietuvos Respublikos teisės aktuose vienkartinių plastikinių indų naudojimas renginiuose šiuo metu nereglamentuojamas.
Vienkartiniam plastikui – alternatyvų nemažai
Vienkartiniai plastikiniai indai labai dažnai naudojami kaip alternatyva įprastiems keraminiams ar stikliniams tik todėl, kad taip patogiau prekybininkams, pavyzdžiui, įsirengus nedidelę lauko kavinę nereikia įrengti indaplovės, gaišti laiką nurenkant juos nuo staliukų. Taip pat tokiuose induose patogu pardavinėti išsinešimui skirtą maistą ir gėrimus.
Kartais vienkartinio plastiko indai naudojami saugumo sumetimais, būtent todėl negalima įsinešti stiklinėje taroje gėrimų, pavyzdžiui, į arenas vykstant įvairioms varžyboms.
Patogi išeitis – daugkartiniam naudojimui tinkami plastiko indai. O kad jie nebūtų mėtomi – gali būti pasitelkta užstato sistema.
Beje, užstato sistema labai pasiteisino ją taikant perdirbimui tinkamos vienkartinės metalinės, stiklinės ir plastikinės gėrimų taros surinkimui. Vos 10 centų depozitas motyvuoja grąžinti net 93 procentus plastikinių pakuočių. Tokie praėjusių metų duomenys Lietuvoje.
2018 metais Panevėžyje surinkta beveik 175 tonos plastiko pakuotės atliekų.
Būtent taip veikia iniciatyva „CupCup“, kurią įgyvendina du jauni žmonės Irmantas Šuškevičius kartu su žmona Valdone Šuškeviče.
Kaip gimė mintis imtis tokios idėjos įgyvendinimo?
I. Šuškevičius pasakoja: „Esu muzikantas, tenka dažnai važinėti po įvairius festivalius, todėl matau, kokiais šiukšlių kalnais virsta vienkartiniai indai. Žmona studijuoja doktorantūrą aplinkosaugos srityje. Nesame abejingi mus supančiam pasauliui.“
Pašnekovas sako, kad abu idėją gvildeno apie metus, o veiklą pradėjo šių metų kovo mėnesį.
Iniciatyva „CupCup“ siūlo įvairiems festivaliams, lauko kavinėms daugkartinio naudojimo plastikinius indus, kuriuose perkant gėrimus paliekamas ir vieno euro depozitas. Vieną indą galima naudoti maždaug 25 kartus, po to jis perdirbamas.
I.Šuškevičius pasakoja, kad Lietuvoje keli festivaliai – „Mėnuo Juodaragis“, „Kilkim žaibu“, „Yaga“ naudoja daugkartinio bokalo sistemą: „Nutarėme ją įdiegti daug plačiau. Viskas prasidėjo labai paprastai – pasigaminome bandomuosius indelius ir ėmėme siūlyti festivalių organizatoriams šią depozito sistemą. Žmonės pirkdami gėrimą palieka ir vieno euro depozitą už indą. Jie gali pasikeisti tą bokalą į kitą, švarų.“
Pašnekovas sako, kad jie yra atsakingi ir už indų gamybą, produkcijos kokybę, taip pat teikia visas reikalingas paslaugas: atvyksta į renginį, atveža indus, o po to juos surenka: „Turime sutarčių su įvairių renginių organizatoriais, su vienais dirbame jau dabar, su kitais pradėsime dirbti šią vasarą. Kai kurios savivaldybės imasi spręsti šią problemą ir kviečia kartu tai įgyvendinti. Kuršių nerijos Nacionalinio parko direkcija yra vienas tų pavyzdžių, kuris ne tik uždraudžia, tačiau ir skatina partnerystes tarp įvairių rinkos dalyvių – šios partnerystės dalis esame ir mes.“
I.Šuškevičius sako, kad pagrindinis šios veiklos tikslas – saugoti gamtą, kad į ją nepatektų nė kiek plastiko: „Surenkame visą – ir tą, kuris grąžintas, ir tą, kuris sulaužytas. Naudojimui netinkami indai perdirbami, iš jų gaminami kiti daiktai. Tiesa, patys puodeliai gaminami iš pirminių žaliavų. Ateityje planuojame ieškoti alternatyvų, tačiau reikia būti labai atidiems priimant sprendimus, nes indams, kurie skirti dėti maistą, taikoma daugybė įvairių reikalavimų.“
„Mūsų puodeliai puikiai tinka ir pilti karštus gėrimus, tam jie pritaikyti. Nuo rudens norėtume pasiūlyti šią idėją ir didiesiems kavinių tinklams didžiuosiuose miestuose. Turime minčių šią idėją siūlyti ir krepšinio arenoms. Esame pelno nesiekianti organizacija, veiklą pradėjome iš savo santaupų. Matome erdvę plėstis ir tobulėti“, – tikina I.Šuškevičius.
Svarbų žingsnį žengė ir Panevėžys
Panevėžio miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė Rūta Taučikienė sako, kad dažnai sulaukiama pastabų, neva regionuose visos naujovės diegiamos vėliau nei didžiuosiuose miestuose: „Tačiau kalbant apie vienkartinio plastiko suvartojimo mažinimą būtent mažesnių miestų savivaldybės tampa geraisiais pavyzdžiais ir didiesiems miestams.“
Pašnekovė sako, kad Panevėžio miesto savivaldybė pasekė Joniškio rajono savivaldybės pavyzdžiu, tačiau priežastys tokiam sprendimui tikrai objektyvios: „Plastiko suvartojama tikrai daug, po įvairių švenčių, renginių visas miestas, jo parkai būna pilni plastiko šiukšlių: įvairių pakuočių, vienkartinių indų. Vien tik 2018 metais Panevėžyje surinkta beveik 175 tonos plastiko pakuotės atliekų.“
R.Taučikienės teigimu, rūpintis, kad viešuosiuose renginiuose nebebūtų naudojami vienkartiniai plastikiniai indai pavesta renginių organizatoriams, o kontrolė bus patikėta Savivaldybės skyriams, policijai, už viešąją tvarką renginių metu atsakingoms įstaigoms, saugos tarnyboms.
Ji įsitikinusi, kad tokie gerieji pavyzdžiai greitai pasklis visoje Lietuvoje, nes žmonės tampa sąmoningesni ir atidesni mus supančiam pasauliui: „Pačiai yra tekę dalyvauti ne viename festivalyje, kur jau diegiami gerieji pavyzdžiai. Ten naudojami depozitiniai daugkartiniai indai. Ir žmonės tas iniciatyvas vertina labai palankiai.“ Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyresnioji patarėja Jurgita Gaižiūnienė džiaugiasi, kad nelaukiant privalomo reglamentavimo Lietuvoje atsiranda vis daugiau savanoriškų institucijų ir visuomenės iniciatyvų. Be to, didėjantis visuomenės sąmoningumas skatina rinktis tvaresnius ir aplinkai mažesnį poveikį darančius gaminius, todėl ir prekybos centrų lentynose, festivaliuose ar kituose viešuose renginiuose daugėja vienkartinių plastikinių gaminių alternatyvų.
Aplinkos ministerijos atstovė primena, kad ES reikalavimai dėl vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo mažinimo arba jų tiekimo rinkai apribojimo turės būti perkelti į nacionalinius teisinius aktus ir detalizuota jų įgyvendinimo tvarka iki 2021 m. vidurio.
