Alytaus rajono gyventoja papasakojo, kad trečiadienį, išėjusi su šuneliu pasivaikščioti, miške pamatė maišus šiukšlių. „Aš gamtą myliu, tad pamačius net kraujas užvirė. Be to, pamaniau – šunys aplink laksto, išdraskys maišus ir viską dar labiau išmėtys. Parėjau namo visa drebėdama“, – sakė ji.
Taigi alytiškė pasikvietė šalia gyvenantį žmogų ir drauge praplėšę maišus tarp smulkių siuvyklose liekančių atraižų jie netikėtai rado telefono numerį.
„Bandžiau prisiskambinti – nepavyko. Todėl nuotraukas sukėliau į alytiškių grupę feisbuke, žmonės ėmė dalintis. Matyt, pamatė ir atliekų savininkai, nes kilo sujudimas. Jie man paskambino ir pasakė, kad išmetė ne patys – atliekas įmonė kažkam priduoda. O aš atsakiau, kad manęs verslo reikalai nedomina, domina šiukšlės. 9 val. vakaro gavau pranešimą, kad siunčiami žmonės ir atliekos bus surinktos. Ir tikrai – ryte jų nebebuvo“, – pasakojo moteris.
Beje, paaiškėjo, kad tų maišų buvo ir daugiau. „Toks atliekų tvarkymas miške?! – stebėjosi alytiškė. – O taip padariau ne dėl baudų – dėl savęs pačios, juk čia gyvenu, einu pasivaikščioti. Man svarbiau pamokyti kitus – noriu, kad daugiau tai nepasikartotų.“
Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė, sužinojusi apie šį atvejį, taip pat iškart sureagavo: „Smagiausia ir yra tai, kad žmonės supranta, jog pasirūpinti aplinka galima ir patiems – nieko nelaukiant, čia ir dabar. Padėkoti šiems žmonėms asmeniškai negaliu, nes jų nepažįstu, bet galiu išreikšti viešą padėką: ačiū, kad Jums rūpi, kad esate neabejingi, kad nors tyliai, bet užtikrintai kuriate saugią ir švarią aplinką.“
Kartu O.Vėbrienė pabrėžė, kad visi Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai labai vertina gyventojų pagalbą.
„Augantį sąmoningumą rodo ir tai, kad žmonės, norėdami daugiau nuveikti, buriasi į bendruomenes, nevyriausybines organizacijas. Mūsų Pranešimų priėmimo tarnyba gauna daug pranešimų apie pažeidimus, į mus kreipiasi vis daugiau norinčių tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais“, – sakė departamento vadovė.
O tuos, kurie vis dar mano, kad prisidengus tamsa galima užsiimti juodais darbeliais, O. Vėbrienė įspėjo: „Taip, gal tuo metu jūsų niekas neužtiks, bet ryte visa tai, ką pridirbote, taps matoma. Ir jei pro šalį eis geras žmogus, nežinia, kaip jums baigsis.“
