Pritaikė naudingesnę schemą
Klimato kaita yra globali problema, ir dar Paryžiaus susitarime, kuris priimtas prieš pusantrų metų, buvo pabrėžta, kad visos šalys turi kovoti su klimato kaitos padariniais. „Anksčiau tai buvo suprantama kitaip. Prie klimato kaitos mažinimo labai daug prisidėdavo didžiosios šalys, o mažos ir neturtingos galėjo neprisidėti visai. Dabar ši nuostata pasikeitė. Yra sutarta, kad visos šalys pagal savo išgales turi imtis veiksmų“, – aiškino Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento vadovas Vitalijus Auglys.
Taigi iki kokių 2013–2014 metų, pasak pašnekovo, Lietuva paramą klimato kaitos padariniams mažinti skirdavo per įvairius fondus. „Mūsų įnašai būdavo nedideli – iki 100 tūkst. eurų. Tai būdavo, sakykime, į bendrą katilą, iš kurio tie fondai finansuodavo įvairius projektus. Kitaip tariant, mes mažyte dalimi prisidėdavome prie įvairių klimato kaitos mažinimo projektų. Tačiau vėliau mes pastebėjome, kad galėtume daryti kitaip, kas būtų kur kas naudingiau“, – pasakojo V.Auglys.
Yra sutarta, kad visos šalys pagal savo išgales turi imtis veiksmų.
Anot jo, tada nuspręsta, kad klimato kaitos problemas būtų galima spręsti pritraukiant privatų kapitalą ir verslo investicijas, kaip daro daugelis šalių. „Viešais arba biudžetiniais pinigais mes iš tiesų negalime padaryti tiek daug, kiek kartu su verslo investicijomis. Daugelyje šalių iš tiesų ši praktika – skatinti privačias investicijas įsitraukti į klimato kaitos mažinimą – yra populiari. Susikoncentruoti bendram tikslui naudinga dėl kelių dalykų. Pirmiausia todėl, kad atsiranda daugiau lėšų, o tai reiškia – daugiau galimybių, daugiau rezultato“, – dėstė pašnekovas.
Antra vertus, pasak V.Auglio, vienu šūviu nušauname kelis zuikius – privatus sektorius dalinasi savo technologijomis, patirtimi, kas itin naudinga įgyvendinant projektus, siekiant efektyvumo, o galiausiai – taip skatinamas lietuviško verslo eksportas, šalies žinomumas.
Ne pirma patirtis
Gruzija – ne pirma valstybė, kuriai Lietuva suteikia paramą, siekiant mažinti klimato kaitą. Pirmas projektas buvo įgyvendintas prieš porą metų, tada buvo pasirinkta diegti alternatyvius šaltinius Malaizijoje. „Vėliau mes pradėjome orientuotis į artimesnę aplinką – kaimynines šalis, Rytų Europą, nes Malaizija yra palyginti toli, o šalių, kurioms galime padėti, yra ir arčiau. Taigi pradėjome žvalgytis į Rytų partnerystės šalis.
Baltarusija ir Ukraina mums netiko, nes jos pagal Jungtinių tautų klasifikaciją yra pereinamos ekonomikos šalys, kurios į tokią paramą negali pretenduoti. Beliko rinktis iš Moldovos, Gruzijos ir Armėnijos. Praėjusiais metais net du projektus įgyvendinome Moldovoje, tai – saulės elektrinių ir biokuro katilų įrengimai. Šiemet tai darysime jau kitoje vietoje – Gruzijoje“, – kalbėjo V.Auglys.
Gruzija yra priskiriama prie besivystančių šalių, kuriai gali būti teikiama parama kovojant su klimato kaita ir jos padariniais.
Pasak Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyrius vedėjos Linos Čeičytės, pagal Jungtinių Tautų bendrąją Klimato kaitos konvenciją, Gruzija yra priskiriama prie besivystančių šalių, kuriai gali būti teikiama parama kovojant su klimato kaita ir jos padariniais. Aplinkos ministerija, siekdama įgyvendinti tarptautinius susitarimus klimato kaitos srityje – būtent ir teikia finansinę ir technologinę paramą besivystančioms šalims.
Taigi buvo nuspręsta, kad šiemet saulės jėgaines Lietuva dovanos būtent Gruzijai. Projekto metu vienoje iš Gruzijos provincijų ketinama įrengti 6 saulės elektrines ir karšto vandens sistemas 6 viešuosiuose įstaigose – 5 ugdymo įstaigose ir vienoje ligoninėje. Bendra jėgainių galia, pasak specialistų, sieks 131 kW.
Lietuva rūpinamasi maksimaliai
Ne vienam, veikiausiai, kyla klausimas – kodėl rūpinamės Gruzijos ugdymo įstaigomis, o ne Lietuvos, tačiau V.Auglys į jį turi paprastą atsakymą. „Tą mes, aišku, darome ir Lietuvoje. Klimato kaitos padariniams švelninti numatyta ne viena priemonė. Finansavimas skiriamas ir darželiams, ir mokykloms, galiausiai – nemaža dalis skiriama ir pastatų modernizacijai, energinio efektyvumo didinimui. Kas labai glaudžiai susiję su klimato kaitos mažinimu. Praėjusiais metais nemažai buvo finansuota saulės jėgainių ir kitų atsinaujinančių išteklių viešosiose įstaigose“, – tikino pašnekovas.
V. Auglys tikino, kad Lietuva šiuo klausimu tikrai nėra užmiršta. „Lietuva maksimaliai, kiek galima, šiuo klausimu finansuojama. Pagalba, apie kurią kalbėjome, tai tik nedidelė dalis, kuria parodome, kad Lietuva sugeba paremti ir kitose šalyse vykdomus aplinkosauginius projektus“, – kalbėjo Taršos prevencijos departamento vadovas.
Neabejotina nauda
Pasaulyje nuolat didėja šiltnamio dujų, tokių kaip CO2, emisija, kas nulemia kylančią žemės temperatūrą ir drastiškus aplinkos pokyčius. Būtent todėl ES valstybės bene svarbiausiais aplinkosauginiais tikslais vadina šiltnamio dujų emisijos mažinimą, energinio efektyvumo didinimą ir alternatyvių šaltinių diegimą. Pastarieji turi itin didelę reikšmę kovojant su aplinkos tarša ir yra vieni svarbiausių veiksnių siekiant mažinti klimato kaitą.
Pasaulyje nuolat didėja šiltnamių dujų, tokių kaip CO2, emisija, kas nulemia kylančią žemės temperatūrą ir drastiškus aplinkos pokyčius.
Saulės jėgainės – yra vienas iš populiariausių alternatyvių energijos šaltinių pasaulyje. Pirmiausia, saulės šiluma, iš kurios gaminama energija – nieko nekainuoja, o svarbiausia – tai itin ekologiškas būdas. Naudojant saulės jėgaines yra sumažinamas tradicinių elektros išteklių, kurie teršia aplinką, naudojimas, o pačios saulės jėgainės aplinkos yra draugiškos aplinkai. Kitaip tariant, ne tik gaminama „žalia“ energija, bet ir mažinamas teršiant gaminamos energijos poreikis.
Saulės energija įvardijama kaip vienas svarbiausių alternatyvių šaltinių ir ateityje, to priežastys yra kelios. Saulės energija yra nemokama, jos yra daug ir ji nepriklauso niekam, antra – vis spartėja technologijos, kurios leidžia vis geriau, taupiau ir tuo pačiu efektyviau panaudoti saulės energiją. Kitaip tariant, gauti jos daugiau, ekologiškai ir „žaliai“, neteršiant aplinkos ir neskatinant klimato kaitos.
