„Lietuvoje auga šešių rūšių pataisai, tik viena iš šių rūšių – patvankinis pataisiukas įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Pažeidus augalą ir jį sunaikinus, naujas pataisas išauga tik per 20–30 metų. Todėl vietoj pataisų žalumą ant Velykų stalo visada galima pakeisti daigintų kviečių želmenų dubenėliu ar sudaiginta velykine žole. Taip pat labai rekomenduojama rinktis invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakeles“, – teigia AAD Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Černevičienė.
Aplinkosaugininkai pastebi, kad pataisais prekiaujama išskirtinai tik prieš Šv. Velykas – jie naudojami kaip Velykų stalo puošmena. Dėl šių priežasčių Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai planuoja stebėti internetinę erdvę. Gavus pranešimų ar duomenų, kad prekiaujama arba nelegaliai renkami pataisai, bus organizuojami reidai. Taip pat vykdant kitus reidus ir priemones bus atkreipiamas dėmesys į pataisų augavietes ir galimas prekybos vietas.
Aplinkosaugininkai primena, kad asmenims, neteisėtai renkantiems saugomus augalus, numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 285 straipsnį.
Neteisėtas saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų. Taip pat gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių konfiskavimas.
Už saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų augaviečių sunaikinimą numatyta administracinė atsakomybė ir gresia bauda nuo 110 iki 300 eurų.
Numatoma administracinė atsakomybė ir už bet kokios kitos rūšies pataisų skynimą ir rovimą. Asmenims gresia bauda nuo 10 iki 30 eurų.
