Kodėl paukščiai skaičiuojami žiemą?
„Surinkti duomenys atlieka netgi mokslinę funkciją, nes apskaita vykdoma visose šalyse. Paukščiai skaičiuojami būtent žiemą, nes dauguma jų peri šiaurės šalyse ir paukščius suskaičiuoti, pavyzdžiui, tundroje, taigoje, kalnuose – labai sudėtinga“, – paaiškino Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas L. Raudonikis.
Vandens telkiniams užšalus paukščiai telkiasi properšose – tokiu būdu juos
„Įsivaizduokite – šiemet, pavyzdžiui, visi Aukštaitijos ežerai bus neužšalę. Anksčiau vienas žmogus apžiūrėdavo visą Ignalinos rajoną: žinodavo kelias vietas, kur yra paukščių.
suskaičiuoti tampa lengviau. Duomenys siunčiami į tarptautinę organizaciją „Wetlands International“ („Tarptautinė šlapžemių organizacija“) ir apdorojami, ieškoma tendencijų, įvertinamas kiekvienos rūšies skaitlingumas.
„Organizacija tuomet gali įvertinti, kokie yra tam tikros paukščių rūšies populiacijos gausos pokyčiai. Nustatyta, kad tai daug patikimesnis būdas, nei mėginti juos suskaičiuoti perėjimo vietose. Jei populiacijos būklė blogėja, svarstoma apie papildomas priemones paukščiams saugoti“, – sako pašnekovas.
L. Raudonikio teigimu, Lietuvoje žiemai pasilieka apie 50-70 tūkst. vandens paukščių. Žiemomis daugiausia priskaičiuojama ančių ir gulbių, tačiau labiausiai ornitologus domina saugomi arba reti paukščiai (dančiasnapiai, klykuolės), kurie susiburia Baltijos jūroje, Kuršių mariose.
Lietuvos ornitologų draugijos vadovas atsidūsta, kad turbūt šiemet suskaičiuoti paukščius bus sudėtinga. Gali prireikti galingos optikos, kuri leistų iš didelio atstumo konkrečiau įvertinti paukščių kiekį.
L. Raudonikis sako, kad, pavyzdžiui, ančių klykuolių, žiemojančių Lietuvoje,
Net kai rūšys yra vienos skaitlingiausių, jei nestebėsi, sunku bus įvertinti, kokia yra situacija, ar kyla kokia nors grėsmė, ar jau laikas imtis kokių nors veiksmų.
skaičius keliais tūkstančiais skiriasi priklausomai nuo to, ar vandens telkiniai užšalo, ar neužšalo.
„Įsivaizduokite – šiemet, pavyzdžiui, visi Aukštaitijos ežerai bus neužšalę. Anksčiau vienas žmogus apžiūrėdavo visą Ignalinos rajoną: žinodavo kelias vietas, kur yra paukščių. O dabar jam priklausys visas ežerynas – tikrai vienam žmogui neįmanoma tiek apžiūrėti. Todėl talkininkų reikia“, – sakė Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.
Kuriuose rajonuose trūksta skaičiuotojų?
Pastaruosius kelerius metus vandens paukščių žiemos apskaitas koordinuoja draugijos narys Laimonas Šniaukšta.
„Visuomenės pagalba mums aktuali. Žinoma, tikslius duomenis su mažai patyrusiais stebėtojais galbūt ir nesurinktume, tačiau vandens paukščių įvairovė yra nedidelė ir pagrindinės rūšys yra tos, kurias dauguma žmonių tikrai atskirtų. Pavyzdžiui, didžioji antis arba gulbė nebylė“, – sakė L. Šniaukšta.
Būtent šios dvi rūšys daugiausia telkiasi ten, kur žmonės žiemojantiems paukščiams atneša maisto.
„Kadangi šiemet žiema tokia, kad dauguma netekančio vandens telkinių dar neužšalę, paukščiai yra pasklidę labai plačioje teritorijoje“, – sako L. Šniaukšta.
Pastaraisiais metais duomenų dažniausiai trūksta iš Širvintų, Šakių, Radviliškio, Naujosios Akmenės, Pagėgių, Kazlų Rūdos savivaldybių.
Kodėl apskritai reikia skaičiuoti tokias rūšis, kaip antys ir gulbės, kurių žiemoja tikrai gausiai?
„Na, man gali atrodyti, kad šių paukščių – sumažėjo, o kitam – kad padaugėjo. Ir mes ginčysimės. Net kai rūšys yra vienos skaitlingiausių, jei nestebėsi, sunku bus įvertinti, kokia yra situacija, ar kyla kokia nors grėsmė, ar jau laikas imtis kokių nors veiksmų“, – paaiškino L. Šniaukšta.
Apskaitos taip pat yra indėlis į organizacijos „Wetlands International“ tarptautiniu mastu vykdomą paukščių skaičiaus tyrimą.
Kaip grundulas naikina retas antis
Ar suskaičiavę vandens paukščius ornitologai pastebi neraminančių faktų?
„Ledinių ančių skaičius jūroje yra labai banguojantis. Žinoma, ir pačias apskaitas jūroje yra sudėtinga atlikti. Vis tik kasmet su nerimu skaičiuojame, nes panašu, kad šių žiemojančių ančių skaičius mažėja“, – sako L. Šniaukšta.
Ornitologas nerimauja, kad dėl to kaltas gali būti grundulas – invazinė jūroje gyvenanti žuvų rūšis. Ką ši bjaurokos išvaizdos žuvis gali padaryti antims?
„Grundulo mitybinė bazė yra smulkūs moliuskai, esantys negiliai jūros dugne, pakrantėse. Tais pačiais moliuskais maitinasi ir žiemojančios antys. Jos gali neatlaikyti grundulo konkurencijos“, – nerimavo pašnekovas.
Kita vertus, pastarąjį dešimtmetį ornitologai sunerimo ir dėl sibirinių gagų, kurių anksčiau buvo stebima pulkeliais po dešimtis ar net šimtus. Dabar pamatyti šią rūšį pajūryje – retas įvykis. Specialistai išsigando, kad gagos Lietuvoje beveik išnyko, tačiau susiuntus duomenis iš kitų šalių išsiaiškinta, kad tiesiog pasikeitė jų žiemojimo vieta: paukščiai apleido Baltijos jūros pakrantę ir nuo šiol mieliau renkasi Šiaurės jūros pakrantes palei Norvegiją, Suomiją ir Rusiją.
Kaip prisidėti?
Ką reikėtų daryti norint padėti ornitologams suskaičiuoti žiemojančius paukščius?
„Užeikite į mūsų draugijos puslapį birdlife.lt Pastebėsite pirmą reklamjuostę „Suskaičiuokime žiemojančius Lietuvos paukščius“. Spustelėję ant jos rasite visus kontaktus. Aš esu pagrindinis koordinatorius, tačiau turime dar Kauno miesto ir Kauno apylinkių koordinatorių (Marius Karlonas) ir Klaipėdos krašto koordinatorių (Julius Morkūnas)“, – sakė L. Šniaukšta.
Labiausiai laukiama savanorių iš aukščiau paminėtų regionų ir vietovių. Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad netgi informacija, jog suskaičiavote lygiai nė vieno paukščio sutartoje atkarpoje ornitologams yra vertinga ir reikalinga.
„Čia ne varžybos, kas pastebės daugiau. Jei kažkurioje vietovėje anksčiau gyveno paukščiai, šįmet – nėra, mums tai svarbi informacija“, – sakė L. Šniaukšta.
