Konteinerius gadina varguoliai
VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) duomenimis, vien kolektyvinio naudojimo rūšiavimo konteinerių skirtų, pakuočių atliekoms rinkti, mūsų šalyje yra apie 27 tūkstančių vienetų, arba 9 tūkst. komplektų, dar apie 320 tūkst. komplektų sudaro individualiems namų ūkiams skirti pakuočių atliekų konteineriai.
„Skaičiuojama, kad konteineriai turėtų tarnauti bent septynerius metus, tačiau teisingai eksploatuojami jie kartais gali būti naudojami ir 15 metų. Dažniausios trumpo eksploatavimo priežastys yra konteinerių tyčinis ar netyčinis sugadinimas, sulaužymas, konteinerių naudojimas ne pagal paskirtį arba tuštinimas nevisiškai tam pritaikytomis transporto priemonėmis. Dažna kolektyvinio naudojimo konteinerių sulaužymo priežastimi tampa benamių ar vargingai gyvenančių žmonių elgsena, ieškant tinkamų parduoti daiktų, medžiagų ar taros“, – sako PTO direktoriaus pavaduotoja Bena Razbadauskienė.
Vienaip ar kitaip tenka už viską mokėti
B.Razbadauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad konteinerių, skirtų pakuočių atliekoms rinkti, įsigijimą dažniausiai finansuoja gamintojai ir importuotojai. Konteinerių pirkimą vykdo atliekų tvarkytojas, o gamintojų ir importuotojų organizacijos kompensuoja atliekų tvarkytojui išlaidas, susijusias su konteinerių pirkimu. Atliekų tvarkytojui padengus visas konteinerių įsigijimo išlaidas pakuočių atliekų konteineriai perduodami savivaldybei. Be to, dalis kolektyvinio naudojimo pakuočių atliekų konteinerių istoriškai priklauso paslaugas teikiantiems atliekų tvarkytojams.
„Kad ir kokiame etape sulaužomi ar sugadinami atliekų konteineriai, naujų atliekoms skirtų talpų įsigijimo išlaidos tampa arba rinkliavos mokesčio dalimi, arba šias išlaidas gyventojai sumoka per prekių kainas. Prekių kainų dalimi tampa kaštai, susiję su pakuočių atliekų sutvarkymu, įskaitant ir už komunalinėmis atliekomis užterštus pakuotėms skirtus konteinerius. Konteinerių remontas ar keitimais, o taip pat ir ne pakuočių atliekų, randamų pakuočių konteineriuose, tvarkymas labai padidina pakuočių tvarkymo išlaidas. Tai neturėtų būti gamintojų ir importuotojų rūpestis, tačiau esamos taisyklės bei praktika verčia elgtis priešingai“, – aiškina PTO atstovė.
Grėsmę kelia šaltukas ir kūrenimo sezonas
Atliekas išvežančios ir konteinerius prižiūrinčios įmonės bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorės Daivos Skrupskelienės teigimu, pakuotėms skirtų konteinerių gadinimas nėra labai retas reiškinys mūsų šalyje.
„Mūsų duomenimis, per 2019 metus mūsų aptarnaujamose savivaldybėse buvo sugadinta daugiau kaip 130 pakuočių konteinerių, beveik 90 iš jų – bendro naudojimo“, – pasakoja D.Skrupskelienė.
„Ecoservice“ atstovė įvardijo ir dažniausiai pasitaikančias įvairios paskirties konteinerių eksploatavimo bėdas:
* Pakuotėse likę skysčiai. Konteineryje tokie skysčiai išteka, o atliekos prišąla prie konteinerių sienelių. Norint visiškai pašalinti atliekas iš konteinerio, reikia papildomų pastangų. Gramdant jas nuo sienelių, padidėja tikimybė konteinerį suskaldyti.
* Karšti pelenai. Individualių valdų savininkai į konteinerius kartais supila pelenus, kurie nėra visiškai ataušę. Dėl įsiplieskusios ugnies užsidega ir konteineris. Nenuostabu, kad konteinerių eksploatavimo problemų padaugėja šaltuoju metų laiku.
* Netinkamos atliekos. Ypač didelė rizika sugadinti konteinerį kyla, jei į jį metamos sunkios statybinės atliekos: keliant tokį konteinerį jis lūžta nuo per didelio svorio. Reikėtų neužmiršti, kad statybinėms atliekoms išvežti naudojami tam pritaikyti konteineriai. Jei tai nedidelis statybinių atliekų kiekis, jas didmaišiais galima išvežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę.
* Grafičiai. Dažnai šalinant nuo konteinerių grafičius, jie irgi greičiau susidėvi. Bendro naudojimo „varpelius“ „Eciservice“ darbuotojai plauna ir dezinfekuoja aukšto slėgio plovimo įrenginiu, kuris palaiko net 150 0C laipsnių temperatūrą. „Ecoservice“ Lietuvoje bendro naudojimo pakuočių konteinerių plovimui ir dezinfekcijai per metus vidutiniškai išleidžia per 150–170 tūkst. eurų.
* Benamių ir kitų vargingai gyvenančių asmenų elgsena. Ieškodami stiklo ar PET (polietilentereftalato) pakuočių, tokie žmonės apverčia „varpelius“, sugadina konteinerio ištuštinimo mechanizmą, kad pro dugną galėtų juos ištraukti. Tokio sugadinto konteinerio nebepavyksta techniškai eksploatuoti ar tinkamai prižiūrėti. Vis dar pasitaiko, kad norint patekti į pusiau požeminių konteinerių vidų supjaustomi jų maišai – pjūviais pasidaromos savotiškos kopėčios.
„Pirmieji kolektyvinio naudojimo konteineriai Lietuvoje atsirado pačioje šalies nepriklausomybės pradžioje, įsigaliojus naujos redakcijos atliekų tvarkymo įstatymui. Tai buvo metaliniai 1 m3 konteineriai, juos laikui bėgant keitė plastikiniai su stiklo pluoštu varpo tipo konteineriai, dar vėliau pradėti naudoti pusiau požeminiai ar požeminiai konteineriai. Pastarieji pasirenkami dėl patogesnio naudojimo ir, žinoma, geresnio estetinio vaizdo. Nuo 2013 m. Lietuvoje atsirado individualaus naudojimo rūšiavimo konteineriai, kurių komplektas suteikiamas kiekvienos individualios valdos gyventojams“, – atliekų konteinerių istoriją primena PTO direktoriaus pavaduotoja B.Razbadauskienė.
Pasak jos, inovatyvūs, naujų konstrukcijų konteineriai pasižymi ne tik geresne estetine išvaizda, bet taip pat turi ir didesnes talpas. Tai suteikia gyventojams patogesnių galimybių rūšiuoti, atliekų tvarkytojai dėl didesnių talpų ir retesnio konteinerių ištuštinimo gali sumažinti atliekų tvarkymo ir konteinerių priežiūros išlaidas. Tačiau tik kokybiškai rūšiuodami atliekas bei laikydamiesi nustatytos atliekų konteinerių naudojimo tvarkos galėtume džiaugtis visapuse ir ilgalaike nauda.
Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją
VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.
