Atliekų rūšiavimo labirintai: kas gelbsti norint juose susiorientuoti?

Šalyje jau kelis dešimtmečius plečiamas atliekų rūšiavimo konteinerių tinklas. Ir nors šiandien galimybė rūšiuoti pakuočių atliekas lengvai pasiekiama bene kiekvienam gyventojui, vis tik rūšiuojant atliekas pasitaiko klaidų, kurios kartojasi. Rūšiavimo konteineriuose dažnai randama netinkamų atliekų – tokių, kurios neturėtų būti išmetamos kartu su pakuotėmis. Kas paskatina tokį elgesį – gyventojų neapdairumas, o gal sudėtingi rūšiavimo labirintai, kuriuose paklydus sunku susiorientuoti?
Atliekų rūšiavimo edukavimas
Atliekų rūšiavimo edukavimas / „Gamtos ateitis“ nuotr.

Pabandysime atlikti trumpą atliekas rūšiuojančių tautiečių apklausą, kurios metu pasiteirausime apie svarbiausius rūšiavimo aspektus bei tai, kas žmonėms gelbsti rūšiavimo klausimais.

Kiek vėliau kartu su Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos Ateitis“ pateiksime esminius rūšiavimo principus, kurie padės kasdien lengviau rūšiuoti pakuočių atliekas.

Rūšiavimo klausimais gelbsti įvairūs šaltiniai

Rūšiavimui neabejinga Daina (pavardė redakcijai žinoma) teigia, kad kalbėdama apie atliekas, jų rūšiavimą, pirmiausiai mintyse turi gamtą. Moteris teigia, kad su šeima labai mėgsta pabuvimą gamtoje, todėl norisi, kad žmogaus veiklos pėdsakai kuo mažiau trikdytų augalijos ir gyvūnijos pasaulius.

„Labai džiugu, kad vis mažiau šiukšlinama bent jau tose vietose, kur žmonės patys poilsiauja, kad vis daugiau žmonių ne tik nepalieka šiukšlių, bet saugodami ir tausodami gamtą surenka besimėtančius plastikinius maišelius, puodelius. Na, o rūšiuoti mūsų šeima pradėjo, kai atsirado pirmieji rūšiavimo konteineriai. Rūšiuojame ką tik galime: plastiką, stiklą, popierių, smulkias elektronines atliekas, maisto atliekas, stiklo lemputes, tekstilę, stambiagabaritines atliekas.

Nereikalingus, bet dar veikiančius, nesulūžusius daiktus kažkada labai seniai parduodavau per naudotų daiktų, drabužių, knygų platformas. Dabar tęsiame šaunią tradiciją darbe. Keletą kartų per metus organizuojame daiktų mainymąsi.

Darbuotojai atneša gerus, tačiau nebereikalingus daiktus: knygas, kanceliariją, vaikų žaislus, drabužius, batus, netgi naminių augintinių drabužius, žaislus, buitinę techniką, atsibodusius papuošalus ar kvepalus, indus. Stengiamės pasiimti tai, kas reikalinga.

Tai labai gera idėja, pritapusi darbovietėje nuo pirmojo karto. Vieni atneša pilnus maišus ir džiaugiasi, kad nereikia daiktų išmesti, kiti išsineša pilnus maišus ir džiaugiasi reikalingais daiktais“, – pasakoja Daina.

„Gamtos ateitis“ nuotr./Atliekų rūšiavimo edukavimas
„Gamtos ateitis“ nuotr./Atliekų rūšiavimo edukavimas

O kas Dainos šeimai padeda susiorientuoti rūšiavimo labirintuose? Moters teigimu, informacijos gausa yra visur ir ji labai lengvai pasiekiama.

„Ir ant atliekų konteinerių, ir spaudoje, ir internete. Nuolat vykdomos įvairios mokomosios akcijos. Būtent tokios mokomosios akcijos metu ir sužinojau, kad į stiklo konteinerius metamų stiklainių nereikia plauti, nereikia nulupinėti etikečių“, – teigia Daina. Moteris pripažįsta, kad su šeima labai atidžiai laikosi rūšiavimo taisyklių. „Nepasitaikė supainiojimų. Taip, kaip maistą namie skirstai, kas į spintelę, kas į šaldytuvą, taip ir susidariusias atliekas lygiai taip pat sumeti į reikiamas talpas“, – teigia atliekas rūšiuojanti tautietė.

Kartu su šeima atliekas rūšiuojanti Inga (pavardė redakcijai žinoma) teigia, kad rūšiuoti skatina daug dalykų – noras išsaugoti švarią gamtą, sveiką aplinką, išteklių panaudojimas, suvokimas, jog būtina mažinti vartotojiškumą. Moters šeima atliekas rūšiuoja ir namuose, ir darbe.

„Teko kadaise sudalyvauti ir nacionaliniame aplinkosaugos egzamine, tapau daugiausiai taškų surinkusia klaipėdiete. Gavau ministro sveikinimą. Na, o informaciją, kaip teisingai rūšiuoti, gauname iš įvairių šaltinių: žiniasklaidos, televizijos laidų, remiamės KRATS (Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, red past.) informacija. Naudingos informacijos rūšiavimo klausimais suteikia ir įvairūs edukaciniai žaidimai, populiarių žmonių iniciatyvos“, – sako moteris.

„Gamtos ateitis“ nuotr./Atliekų rūšiavimo edukavimas
„Gamtos ateitis“ nuotr./Atliekų rūšiavimo edukavimas

Pasakyti gyventojams „rūšiuokite“ neužtenka

Ekologijos temomis besidominti Paulina (pavardė redakcijai žinoma) teigia, kad su rūšiavimu pirmą kartą susidūrė 2012 m. gyvendama Vokietijoje.

„Man tai buvo visiškai naujas pasaulis, todėl turėjau mokytis nuo nulio. Nerūšiuoti atliekų buvo neįmanoma, nes ten vyrauja griežta tvarka atliekų rūšiavimo klausimais. Ten, beje, pirmą kartą susidūriau ir su taromatais. Pamenu, labai piktinausi dėl jų. Tačiau po metų rūšiavimas man tapo įpročiu. Grįžus gyventi į Lietuvą atrodė keista, kad viskas metama į vieną konteinerį. Tačiau kiek vėliau pripratau ir vėl neberūšiuoti... Tad iš esmės mano suvokimą apie rūšiavimą formavo patirtis Vokietijoje. O dabartiniame atliekų rūšiavimo procese matau daug trūkumų“, – teigia Paulina.

Na, o šiandien moteris rūšiuoja pagal Vokietijos atliekų rūšiavimo modelį. „Namuose turiu kelias šiukšliadėžes, nors, deja, gana dažnai viską tenka mesti į vieną konteinerį. Pavyzdžiui, šalia namų yra konteineris „popierius, plastikas, metalas“. Dažnai iškyla klausimas: kaip į tą patį konteinerį galima mesti kartoninę dėžę ir indelį nuo grietinės? Darau prielaidą, kad tas konteineris skirtas pakuotėms, bet kur tada dėti popierių?“ – retoriškai klausia Paulina.

„Gamtos ateitis“ nuotr./Atliekų rūšiavimo edukavimas
„Gamtos ateitis“ nuotr./Atliekų rūšiavimo edukavimas

Moteris pripažįsta, per daug informacijos apie rūšiavimą tikrai nėra. „Specialiai ir neieškau, bet informaciją apie tai, kaip reikėtų rūšiuoti atliekas, turėtų mesti į pašto dėžutes. Labai norėčiau, kad kiekvienam būtų suteiktos sąlygos tinkamai rūšiuoti, nes dabar tenka skirtingas šiukšles mesti į tą patį konteinerį. Pasakyti gyventojams „rūšiuokite“ neužtenka. 3-4 skyrių šiukšliadėžės turėtų atsirasti parduotuvėse, mokyklose, parkuose, nuo Vilniaus iki Skuodo. Rūšiavimo kultūra turėtų apimti visą šalį, o ne pavienius regionus.

Visur turėtų būti konteineriai kiekvienos rūšies šiukšlėms. Taip pat smulkus sąrašas, ką kur mesti kiekvienam gyventojui (kur mesti ausų krapštukus, lipnios juostos likučius, susidėvėjusias kempinėles, sulūžią žaislinę mašinėlę, plaukus, tualetinį popierių ir kita). Esu tikra, kad dauguma neįsivaizduoja, kaip rūšiuoti neįprastas ar rečiau pasitaikančias šiukšles“, – teigia Paulina.

O štai tvaraus gyvenimo sampratai prijaučianti Miglė (pavardė redakcijai žinoma) teigia, kad ją rūšiuoti paskatino meilė gamtai, kuri lydėjo nuo mokyklos laikų: „Dabar atrodo juokingai, bet vaikystėje net stengiausi nevaikščioti per žolę, kad apsaugot joje gyvenančius. Taip pat buvo įskiepyta nuo mažumės saugoti savą ir svetimą turtą, vartoti tvariai. Rūšiuoti pradėjau, kai tik atsidaro atskiri konteineriai. Tuomet su šeima įsigijome šiukšliadėžę su skirtingomis talpomis bendroms atliekoms ir plastikui. Stiklą iki šiol metame atskirai. Pamenu, tuomet atidžiai skaičiau, ką galima mesti į tam tikros spalvos konteinerius, stebėjau, ką reiškia pakuočių žymėjimas, ką reiškia skaičiai trikampyje.“

„Gamtos ateitis“ nuotr./Atliekų rūšiavimo edukavimas
„Gamtos ateitis“ nuotr./Atliekų rūšiavimo edukavimas

Kadangi Miglė atliekas rūšiuoja seniai, tai jai papildoma informacija apie rūšiavimą ir nereikalinga, nes rūšiavimo gairės jai pakankamai aiškios. Ji su šeima stengiasi atidžiai laikytis rūšiavimo taisyklių. Vis tik ji turi vieną pastebėjimą dėl rūšiavimo, susijusį su jos profesija.

„Dirbu ligoninėje, o ten katastrofiškai trūksta rūšiavimo sistemos. Į didžiulius juodus maišus keliauja visos maisto ir pakuočių atliekos, kurias pacientai palieka šaldytuve, ten pat į maišus metamos ir personalo bei pacientų palatų šiukšlės. Viliuosi, kad kada nors medicinos įstaigose rūšiavimo tvarka bus įvesta“, – teigia Paulina.

Nuomonės apie rūšiavimo informacijos prieinamumą išsiskiria

Remiantis kalbintų pašnekovių patirtimi, galima spręsti, kad rūšiavimas aktualus nemažai daliai šalies piliečių. Džiugina tai, kad didžioji dalis rūšiavimą į savo kasdienybę yra įtraukę jau seniai, todėl jiems belieka tik atnaujinti turimas žinias.

Nors aktyviai rūšiuojančios pašnekovės teigė su visa informacija apie rūšiavimą jau susipažinusios, kelios jų pastebi rūšiavimo gaires, naudojamas įvairiuose šaltiniuose – ant pačių atliekų konteinerių, žiniasklaidoje, internete.

Žinias apie rūšiavimą padeda gilinti ir įvairios nuolat vykdomos mokomosios akcijos, edukaciniai žaidimai, populiarių, visuomenėje žinomų žmonių iniciatyvos. Informacijos suteikia ir vietiniai atliekų tvarkymo centrai, duomenys jų interneto puslapiuose.

Vis tik ne viena pašnekovė pabrėžė, kad spragų rūšiavimo procese regi nemažai ne tik rūšiuojant kasdien šeimoje, bet ir rūšiuojant atliekas darbovietėje. Šias rūšiavimo klaidas ištaisyti gali kuo didesnis visuomenės narių įsitraukimas į rūšiavimo procesą, domėjimasis rūšiavimo naujovėmis, tendencijomis, žinių apie tvarų gyvenimo būdą atnaujinimas.

„Gamtos ateitis“ nuotr./Atliekų rūšiavimo edukavimas
„Gamtos ateitis“ nuotr./Atliekų rūšiavimo edukavimas

Kaip paprastai ir greitai susiorientuoti atliekų rūšiavimo labirintuose?

Pateiksime jums keletą „Gamtos ateities“ siūlomų įrankių, kurie padės jums dar lengviau susiorientuoti rūšiavimo labirintuose:

  • Rūšiavimo ABC – čia rasite išvardytas dažniausiai gyventojų į skirtingus konteinerius metamas atliekas bei kiekvienos jų aprašymą: į kurį konteinerį išmesti, ar svarbu žinoti kažką papildomai ją išmetant ir pan.

  • Pakuočių atliekų rūšiavimo atmintinė – joje pateikiami naudingi patarimai ir išsami informacija apie popieriaus, plastiko, stiklo ir kitų pakuočių atliekų rūšiavimą, siekiant efektyviai organizuoti atliekų perdirbimą, užtikrinti tvarų išteklių naudojimą ir prisidėti prie atliekų tvarkymo efektyvumo gerinimo.

  • Išsamūs infografikai, skirti skirtingoms pakuočių atliekoms, kuriuose rasite atskirų pakuočių kelią iki rūšiavimo konteinerio. Šiuos infografikus galėsite atsispausdinti ir naudoti kasdienėje veikloje, turėdami po ranka svarbiausius atsakymus į visus kylančius klausimus apie tai, į kurį konteinerį mesti vieną ar kitą panaudotą pakuotę: infografikas popieriui; infografikas plastikui; infografikas stiklui.

  • Pirmasis Lietuvoje interaktyvus žaidimas „Žaisk, teisingai rūšiuok ir laimėk“, kuris padės gyventojams geriau rūšiuoti ir vengti dažnai pasikartojančių klaidų. Žaidimo dalyviai turi rūšiuoti atliekas pagal jų tipą – stiklo, popieriaus ir plastiko atliekas. Jame jie atliekas rūšiuoja kartu su „Gamtos ateities“ rūšiavimo ambasadoriais, jau žinomais iš kitų asociacijos komunikacijos kampanijų, – Stikliniu, Plastikiniu ir Popierine. Žaidžiantis žaidėjas turi pagauti tik tas atliekas, kurias galima mesti į atitinkamo personažo konteinerį. Iki metų pabaigos žaidžiant žaidimą kiekvieną savaitę TOP10 žaidėjų laukia prizai – kartu su leidykla „Terra Publica“ sukurtas strateginis stalo žaidimas „Misija Ekomiestas“ ar rūšiavimo namuose rinkinys.

  • Gamtosateitis.lt – tai yra svetainė, kurioje galima rasti atsakymus į visus, sus rūšiavimu susijusius klausimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis