Šio parko plotas – daugiau nei 153 kvadratinių kilometrų. Todėl tikrai neužteks vienos dienos, norint su juo geriau susipažinti ir aplankyti visus įdomiausius ir gražiausius kampelius. Todėl čia galima grįžti vėl ir vėl.
Čia tyvuliuoja net 77 ežerai, teka vaizdingos Verknės bei Strėvos upės, yra daugybė įvairių draustinių: Verknės, Saloviškių, Spindžiaus, Mergiškių – kraštovaizdžio, Mošos – archeologinis, Tabaliukų – hidrografinis, Skrebio – botaninis, Aukštadvario urbanistinis ir istorinis draustiniai.
Šiame krašte žmonės gyveno nuo pačių seniausių laikų. Parke yra šeši piliakalniai ir keturiolika pilkapynų. Vėlesnius laikus mena Aukštadvario miestelis su Šv. Dominyko vienuolynu, bažnyčia, dvaru ir parku, kuriame yra ąžuolas dar vadinamas poeto A. Mickevičiaus ąžuolu, mat jis mėgdavo čia lankytis ir po juo sėdėti, taip pat pirmieji ir iki šiol veikiantys upėtakių tvenkiniai.
Būtina aplankyti Velnio duobę ir Strėvos įgriuvą, kurios suteikia Aukštadvario regioniniam parkui išskirtinumo. Mokslininkai nesutaria dėl Velnio duobės kilmės. Vieni sako, kad tai ledyno palikimas, kiti linkę manyti, jog čia buvo nukritęs meteoritas.
Mėgstantys vaikščioti gali keliauti ką tik naujai pritaikytų lankymui Skrebio miško pažintiniu pėsčiųjų taku. Tokia kelionė labai nenuvargins, nes žingsniuoti teks apie tris kilometrus.
Parke galima atsigaivinti Aukštadvario šaltinio vandeniu, nuo netikėtai aptiktų apžvalgos bokštelių nužvelgti rudenėjančias apylinkes, o apie įvairius parke vykstančius renginius sužinoti lankytojų centre.