Orientacinio punktus buvo galima pasiekti žaidžiant individualiai, sekant vis atsiveriančias naujas užuominas, vedančias į kurią nors Vilniaus vietą.
Žaidimas nebuvo itin lengvai įveikiamas: tai rodo statistika, jog jį pradėjo daugiau nei 74 komandos, o finišavo – tik kiek daugiau nei 10. Tačiau organizatoriai ištvermingiausiems paruošė didelį ir, žinoma, CO2 išmetimus padėsiantį mažinti prizą – elektrinį paspirtuką „EMScooter Extreme-X121“ iš parduotuvės Varome.lt. Neseniai šiuo paspirtuku išriedėjęs orientacinio konkurso laimėtojas Evaldas dalinasi savo įspūdžiais.
Evaldas 10-ies punktų orientacinio trasą dviračiu įveikė vos per 3 valandas – stengėsi minti, pernelyg ilgai nespoksoti į telefoną, nes oras jau buvo žvarbokas, stingo pirštai.
Klaidino neįspėtas Vilniaus kalnas ir naujų dviračių takų gausa
Viena sunkiausiai įveikiamų žaidimo užuominų daugeliui buvo „Vieta, į kurią užkopęs supranti, kokios besniegės tapo žiemos Lietuvoje“. Evaldas prisimena, jog jam dingtelėjo, kad besniegės žiemos reiškia nusekusias upes, o Neries nusekimas turėtų matytis nuo Gedimino kalno viršūnės.
„O draugas, su kuriuo važiavau, sako – „taigi bus Liepkalnis“. Atrodo, kad taškai buvo labai nutolę vienas nuo kito, galvojome, oi, bet kiek mes čia užtruksim? Tačiau nutolę buvo tik pirmieji taškai, vėliau labai greitai pavyko juos „susirinkti“ centre,“ – prisiminė paspirtuko laimėtojas.
Antra sunkiai įveikiama užuomina buvo „naujausias dviračių takas Vilniuje“. Kadangi sostinė šiemet iš tiesų pasistengė nutiesti daug dviračių takų, Evaldas blaškėsi tarp kelių lokacijų.
„Jau buvome įlindę į savivaldybės puslapį ir nagrinėjome oficialias dviračių takų pridavimo datas. Vėliau kitos užuominos buvo labai lengvos, kad ir „Vasaros liūtis + svarbiausias Lietuvos serveris“ – šitą, manau, visi žino,“ – šypsosi Evaldas.
Vyras atskleidė, kad dalį vietų žinojo todėl, kad pats gyvena Šeškinėje – o dalis orientacinio žaidimo taškų išdėstyti arčiau miesto centro.
Evaldui naujovė buvo, šiųmetinė savivaldybės iniciatyva nepjauti kai kurių pievų. Ši paprastai įgyvendinama idėja padeda sugerti tiek lietaus vandenį, tiek didina bioįvairovę urbanizuotose teritorijose.
Evaldui naujovė buvo, šiųmetinė savivaldybės iniciatyva nepjauti kai kurių pievų.
Aktyvus pašnekovas prisipažino, jog jam yra tekę praeiti po žeme nutiestais Vilniaus lietaus kanalizacijos tuneliais. Jie – didžiuliai, galima eiti pilnai išsitiesus ir dar lieka gerokai erdvės virš galvos. Tokių tunelių reikia, nes mieste klojant kietąsias dangas, lietaus vanduo niekur negali susigerti, reikia gigantiškos požeminės infrastruktūros krituliams nuvesti į Neries upę. Nešienautos pievos, ypač tokiose kalvose, kaip Šeškinės, padeda bent šiek tiek sulaikyti kritulių vandenį – tai vienas iš sprendimų, leidžiančių didmiesčiams prisitaikyti prie klimato kaitos.
Parkingo vietoje laiko dviračius
Vilniaus klimato kaitos orientacinio žaidimo laimėtojas yra dviračių sporto ir kitų fizinės ištvermės reikalaujančių renginių mėgėjas ir dažnas dalyvis.
„Dabar visos varžybos vyksta elektroninėje erdvėje. Tiesą sakant, tokios rungtys ar žaidimai, kaip šis orientacinis – vieni iš nedaugelio likusių smagumų, kai gali nekontaktuodamas su kitais žaisti, pamatyti, kažką sužinoti. Dabar, į lapkričio pabaigą, bėgimų, dviračių maršruto atsirado vis daugiau. Žmonėms juk vis tiek reikia kažkaip išsidūkti, išsilakstyti,“ – svarsto Evaldas.
Pašnekovas taip pat kasdien, nepaisant lietaus ar net sniego vyksta į darbą dviračiu. Automobilio jis apskritai atsisakė.
„Vis dar turiu parkingo vietą... kuri yra užstatyta dviračiais! Tai – labai patogus transportas, dviratį gali bet kur pasistatyti, jis nesukuria „kamšaties“ mieste. Na, jau blogiausiu atveju – „City bee“ ar „Spark“ automobiliai – kur reikia, ten ir nuvažiuoji. Įdomu bus išbandyti paspirtuką – nors sportavimo bus mažiau, vis tiek būsi aplinkoje, gamtoje, taip sakant, „susirinksi“ bevažiuodamas visus vabalus,“ – juokiasi Evaldas.
Nustatyti taškai iš tiesų padeda suvokti klimato kaitą
Paguodos prizą žaidime pelnė Oskaras ir Renatos šeima, įveikusi orientacinį keturiese – jiems įteiktas 50 eurų vertės paspirtukų parduotuvės Varome.lt čekis ir kaklo mova bei pirštinės.
Oskaras su draugu maršrutą dviračiais įveikė per maždaug 9 valandas. Dienos nuotykiai taip pat neapsiėjo be nuklydimų, tačiau vaikinas džiaugėsi, kad visi orientacinio žaidimo taškai iš tiesų buvo susiję su klimatu.
Maršrutas buvo labai smagus!
„Maršrutas buvo labai smagus! Į pirmąjį tašką mynėme apie 3 kilometrus, prognozavome, kad ir kita vieta turėtų būti panašiai nutolusi. Taip pat spėliojome, į kokį ten kalną reikėtų važiuoti. Užvažiavome ant Trijų kryžių kalno, tada nusprendėme, kad vis tik miname iki Liepkalnio. Mintyse įsivaizduoji, kad jis labai jau toli, iš tiesų – visai ne. Prisipažinsiu, ant Liepkalnio buvau pirmą kartą,“ – prisiminė Oskaras.
Jo teigimu, draugų komanda žaidimo užduotis įsivaizdavo lengvesnes – kaskart sulaukus naujos užuominos reikėdavo pasukti galvą.
„Ieškodami naujausio dviračių tako atsidarėme savivaldybės žemėlapius – oho, kiek tų naujų dviračių takų! Laimei, prisiminiau, kad į darbą važiuoju per vieną naują dviračių taką. Negalvojau, kad tai bus šis, bet važiuojant juo telefonas „pagavo“ ten pažymėtą tašką,“ – dar vieną sunkią užduotį prisiminė vaikinas.
„Vis labai džiaugiuosi šio žaidimo punktais – tai ne šiaip sau įžymios vietos, visos lokacijos turėjo reikšmę. Nors kai pradėjome, kartu su draugu į tai žvelgėme gana skeptiškai. Kai tai pamatai, patiri – galvoje gimstą sąsajos. Pavyzdžiui, prie institucijos, kurią yra užpylusi liūtis – tiesiog apsidairai ir suvoki, kad tikrai ten visur – vien betonas,“ – sakė pašnekovas.
Jis taip pat mėgavosi šio žaidimo formatu – tai buvo proga susitikti, pabūti lauke.
„Mažai tokių veiklų. Yra gal neoficialūs orientaciniai, kur reikia važiuoti su automobiliu, jie labiau ekstremalūs. Juose gali patirti nuotykių, bet nėra tokios prasmės. Šiame žaidime labai aiškiai patyrėme tą edukacinį tikslą. Jei dar vyktų kažkas panašaus – tikrai dalyvaučiau ir kviesčiau visus dalyvauti!“ – sakė Oskaras.
Projekto „Klimatosūkis“ komanda kurdama žaidimą užmezgė ryšius ir su žaidimų programėlės kūrėjais „LoQuiz“. Šiuo metu svarstoma, kokį aktyvų žaidimą vilniečiams galima būtų pasiūlyti vėl atsivėrus įstaigoms, verslams. Įsitraukė ir Jaunieji klimato kaitos ambasadoriai, vyresnių klasių moksleiviai, kurių dauguma šiuo metu – iš Kauno. Taigi tikimasi, jog tokiu pat principu kurtą orientacinį žaidimą pavasarį turės galimybę sužaisti ir kauniečiai.
Išmėginkite jėgas virtualiame Vilniaus klimato kaitos orientaciniame žaidime. Žaidimą-testą sudaro iš viso 10 klausimų, kurie susiję ir su klimato kaita, ir su Vilniumi.
Šio straipsnio parengimą finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako Lietuvos gamtos fondas, projektas „Klimatosūkis“ ir jame nebūtinai atspindimas Europos Sąjungos požiūris.
