Jei norite vienoje vietoje pamatyti kuo daugiau įvairių karstinių įgriuvų, užsukite į Karajimiškio kraštovaizdžio draustinį, kuris yra vos už kelių kilometrų į vakarus nuo Biržų.
Čia plytinčiuose laukuose karstinių įgriuvų tankumas didžiausias Lietuvoje, viename kvadratiniame kilometre jų skaičiuojama daugiau nei du šimtai.
Kur prasmego karvė?
Didžiausia smegduobė „Karvės ola“ yra šiame draustinyje. Pasak, padavimų, kažkada šioje vietoje prasmego karvė – prie uolos liko tik grandinės galas. Nuo to laiko ji taip ir vadinama. Speleologai spėja, kad jai apie 200 metų.
Įdomu, kad ši smegduobė vis dar formuojasi: jos urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi.
Dabar tai beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis – apie 12,6 m. Jos dugne yra 5 atšakos. Tai Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas.
Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje yra ir kita garsi smegduobė - Lapės ola. Ji gerokai jaunesnė, manoma, kad jos amžius apie 80-90 metų.
Pavadinimo kilmė irgi paprastesnė: joje mėgsta slėptis lapės. Ši ola yra visą laiką sausa – joje ir pavasarį, tirpstant susikaupusiam sniegui, vanduo neužsistovi, tai leidžia spėti, jog ši įgriuva dugne turi dar neužakusių kiaurymių, susietų su karstėjant uolienoms atsiradusiomis ir požemiu nusitęsusiomis ertmėmis.
„Lapės oloje“ labai daug įvairiausių uolienų, todėl galima pažvelgti į žemės gelmių pjūvį. Netoli yra ir „Barsuko ola“. Šis pavadinimas irgi išduoda, jog laukiniai žvėrys čia turi kur slėptis.
Ežerėlių labirintas
Kur įgriuvos, ten ne tik olos, bet ir karstiniai ežerėliai.
Įkopus į daugiau nei 30 metrų aukščio Kirkilų apžvalgos bokštas, galima pasigrožėti Kirkilų karstiniais ežerėliais. Tai 30 įgriuvų, susijungusių tarpusavyje ir formuojančių įspūdingą ežerėlių tinklą ir tyvuliuojančių beveik 4 hektarų plote.
Ežerėliai nedideli, jų plotas nuo 30 iki 100 kv.metrų ir iki 5 metrų gylis. Kai kuriose vietose jie susijungia vienas su kitu, virsdami savotišku vandens labirintu.
Širvėnos ežeras, iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Rališkių ežeru nuo Biržų centro nutolęs vos per kilometrą. Tai dirbtinis ežeras dirbtinis ir seniausias tvenkinys Lietuvoje. Jis susidarė 1575 m. užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes jų santakoje.
Dvokiantis šaltinis
Jau pats Smardonės šaltinio pavadinimas išduoda, kad jo vanduo nėra tyras it krištolas. Jo skonis kartokas, o kvapas primena silpną sieros vandenilio dujų, papuvusio kiaušinio kvapą. Taip yra dėl jame ištirpusių mineralų.
Kur įgriuvos, ten ne tik olos, bet ir karstiniai ežerėliai.
Šis šaltinis maitina Smardonės upelį, tiesa, dėl melioracijos darbų sovietmečiu jis nėra toks sraunus kaip kadaise ir vasarą kone išdžiūsta.
Tačiau aplink pasivaikščioti tikrai bus malonu, nes jo aplinka sutvarkyta, įrengtas pėsčiųjų takas.
Kažin ar galima išvardinti visus gamtos lobius, kurie slypiu šiame parke. Vien ko verta natūrali Muoriškių, atsiradusi dėl Nemunėlio upės sukeltos erozijos ir joje matomos įvairios uolienos.
Kviečiame pasivaikščioti po Biržų regioninį parką. Jei neturite galimybės nuvykti, bent jau pasigrožėkite, kaip šį gamtos kampelį įamžino mūsų fotografas.
