Stiklo pakuočių atliekų perdirbama vis daugiau
„Stiklinių pakuočių atliekų atliekos, kurios patenka į rūšiavimo konteinerius, sudaro apie 50 proc. visų surenkamų pakuočių atliekų. Visos stiklinės pakuotės yra 100 proc. perdirbamos, tačiau gyventojai į stiklinių pakuočių atliekoms skirtus konteinerius vis dar primeta ir netinkamų atliekų – dėl to apie 6 proc. stiklinių pakuočių atliekų, jas perrūšiuojant, yra išbrokuojama. Deja, į pakuočių rūšiavimo konteinerius vis dar patenka veidrodžiai, stikliniai ir kitokie virtuviniai indai, keramika, langai, automobiliniai stiklai“, – sako VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad stiklo pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūra šalyje nuolat plečiama – daugėja šioms atliekoms skirtų konteinerių. Gyventojai atitinkamai vis labiau įpranta rūšiuoti ir tas stiklo pakuotes, kurios depozito sistemai nepriklauso.
„Per pastaruosius trejus metus stebimas žymus antrinės žaliavos panaudojimo augimas didžiąja dalimi buvo susijęs su stiklo išaugusiais stiklo pakuočių atliekų srautais. 2018 metais „Kauno stiklas“ įsigijo 27 tūkst. 600 tonų stiklo pakuočių atliekų, 2019-aisiais – 30 tūkst. 800 tonų, pernai – 36 tūkst. 700 tonų. Didžiąja dalimi šį augimą lėmė augantis pakuočių atliekų srautas iš gyventojų, pagerėjus konteinerinio surinkimo infrastruktūrai. Depozito sistemoje surenkamų stiklo pakuočių augimas nebuvo toks žymus“, – PTO atstovei antrina UAB „Kauno stiklas“ vadovas Evaldas Sauliūnas.
Nuo 2004-ųjų augo daugiau nei 10 kartų
Pasak „Kauno stiklo“ vadovo, antrinio stiklo perdirbimo apimčių augimas stebimas jau daugelį metų – kasmet perdirbama vis daugiau stiklo duženų. „Man pradėjus dirbti stiklo fabrike 2004 metais per metus stiklo laužo pirkdavome tik apie 3 tūkst. tonų. Dabar šis rodiklis artėja prie 40 tūkst. tonų. Manau, kad ir žmonės rūšiuoja vis daugiau atliekų, nebemeta į bendrą atliekų srautą tiek stiklo pakuočių, kiek anksčiau“, – sako E.Sauliūnas.
Stiklo pakuočių atliekos „Kauno stiklo“ visos gamybai naudojamos žaliavos dalyje pastaruosius keletą metų augo ypač sparčiai. Prieš kelis metus duženos iš komunalinio srauto pakuotėms skirtų konteinerių sudarė iki 65 proc., o pastaruosius 12 mėnesių ši dalis sudaro 75 proc. (tik 25 proc. žaliavos sudaro pirminė stiklui gaminti žaliava) Kauno įmonėje. Daugiau kaip pusė šių atliekų atkeliauja iš Lietuvos komunalinio srauto.
Šiandien „Kauno stiklas“ kartu su visa atliekų tvarkymo sistemos sinergija yra gerokai pralenkęs to paties profilio Lenkijos fabrikus. „Laikas daro savo, o bendradarbiaujant ir kartu siekiant pažangos pavyksta nemažai nuveikti“, – aiškina E.Sauliūnas.
Rūšiavimo klaidų kaina – sugadinti įrenginiai
Surinkimo tinkle šiek tiek jaučiams ir sezoniškumas. Pavyzdžiui, po Kalėdų, sausio antrojoje pusėje ir vasarį paprastai stebimi sumažėję stiklo pakuočių atliekų srautai – įvairių gėrimų vartojama gerokai mažiau, o vasarą šis rodiklis nežymiai išauga – tai kartojasi kasmet. Sykiu kartojamos ir tos pačios rūšiavimo klaidos.
„Labai prašyčiau gyventojų nemesti ne pakuočių stiklo į stiklo pakuotėms skirtus konteinerius. Įvairūs indai, keramikos gaminiai sukelia problemų, o kartais ir nemažų. Net ir stiklo gaminiai, kurie nėra pakuotės, gali būti pagaminti iš visiškai kitokio stiklo, kuris užteršia žaliavą. Į šiuos konteinerius reikėtų mesti tik stiklo pakuotes – nesvarbu, ar jos bus su kamšteliais, ar dangteliais, ar etiketėmis – tai mums problemų nesukelia, mūsų įranga tam pritaikyta. Metalinius dangtelius ar žiedelius ant kaklelių mes surenkame ir atiduodame metalo perdirbėjams“, – aiškina „Kauno stiklo“ vadovas.
Pasak jo, įmestas keramikos indas gali ir pardirbimo įrangą aplaužyti. „Įsivaizduokite, stiklas išsilydo, o keramika – ne, o mūsų perdirbimo įrenginiuose ir siauresnių kanalų – tokios netinkamos lūženos gali užkišti įrenginius, įstrigti. Nors rūšiavimo kultūra gerėja, vienas kitas gyventojas į tokius konteinerius įmeta ir buitines atliekas, o jos užteršia fabriko valymo įrenginius.
„Esama rūšiavimo tvarka padeda į vieną srautą nukreipti panašios cheminės sudėties stiklo gaminius, o jų perdirbimas tampa efektyvus. Į rūšiavimo konteinerius žiūrėkime kaip į depozito sistemą: juk nenešame į taromatus lėkščių. Jei tai indas, kuris nėra pakuotė, ar koks statybinis stiklo blokelis – meskite jį į po rūšiavimo likusių atliekų konteinerius. Be to, turime žinoti, kad už stiklo pakuočių surinkimą moka gamintojai, kurie tas pakuotes išleido į rinką. Už priemaišas stiklo pakuočių atliekų konteineriuose ir jų rūšiavimą gamintojai neturėtų mokėti“, – pabrėžia „Kauno stiklo“ vadovas.
Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją
VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.
Daugiau informacijos: Neringa Baranauskienė, strateginių santykių valdymo agentūra „Flow“, tel. +370 699 95672, e. paštas neringa@theflow.lt.
