Kirtimai kai kurių tipų miškams ir rūšims yra reikalingi
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pokalbį pradėjo paminėdamas, jog tokio miškingumo, koks yra šiandien, Lietuva neturėjo nuo tarpukario laikų. Vyriausybės programoje numatyta jį ir toliau didinti. Pristatydamas siūlomus kirtimų apribojimus, jis pridūrė, jog pasiūlymai taip pat apima griežtesnę paukščių ir kertinių buveinių miškuose apsaugą.
„Norima apriboti plynus kirtimus tiek, kad juos vykdant nebūtų padaryta didesnė žala, negu jų neatliekant. Kaip taip gali būti? Pavyzdžiui, jei turime pušyną ir norime, kad jis išliktų, turime vykdyti plynus kirtimus. Nes pušis yra medis, kuriam reikia šviesos, ir kitų pušų šešėlyje jis tiesiog negali augti“, – teigė M.Norbutas. Daliai gyvūnų, paukščių rūšių reikalingos atviros vietovės, plynės. Jei rūšis yra saugoma, jai reikia sukurti tam tikrus atvirus plotus iškertant medžius.
Aplinkos viceministras pripažino, kad neturi skaičių, kuriais galėtų operuoti, arba jie pernelyg šokiruojanys, kad galima būtų pateikti visuomenei. Turiu omenyje milžiniškas sumas, kurių reikės kompensacijoms.
„Antraip mes tas rūšis saugosime, tačiau nesukursime sąlygų, kad jos galėtų toje teritorijoje sėkmingai gyventi. Mes turime priimti sprendimus, matydami mišką kaip kompleksinį objektą. Vienos taisyklės visiems Lietuvos miškams negalima pritaikyti, nes gamta, dirvožemis, sąlygos yra labai skirtingos“, – sakė M.Norbutas.
Miškų savininkai: kompensacijoms mokėti reikės milžiniškų sumų
Minėtus darbo grupės pasiūlymus ketinama teikti Seimui pavasario sesijos metu. Juos ministerijos atstovai dar aptars su miško savininkais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis. Miško savininkai jau dabar pradeda reikšti nepasitenkinimą pasiūlymais.
„Miško savininkų atstovams sakome: atsiverskite Vyriausybės programą, ir šie planai joje yra (pavyzdžiui, kad plyni kirtimai būtų neleidžiami III-os grupės miškuose). Mes nerengėme pasiūlymų tik todėl, kad šį rudenį kilo protestai ar visuomenės nepasitenkinimas – jau 2016-aisiais miškų problemos buvo žinomos, tiesiog pradėjome nuo struktūros (Valstybinės miškų urėdijos, – red. past.) pertvarkos, o protestai mus paskatino greičiau sureaguoti“, – kalbėjo viceministras.
Privačių miško savininkų asociacijos vadovas Aidas Pivoriūnas pasiūlymus pavadino „siauros radikalų grupės stumiamais miškų ūkiui kenksmingais pasiūlymais“.
„Pirmiausia mums kelia nerimą, kad darbo grupė, kuri pateikė pasiūlymus, buvo nevieša. Kodėl ji neanalizavo draudimų pasekmių? Aplinkos viceministras pripažino, kad neturi skaičių, kuriais galėtų operuoti, arba jie pernelyg šokiruojantys, kad galima būtų pateikti visuomenei. Turiu omenyje milžiniškas sumas, kurių reikės kompensacijoms už įvedamus ūkinės veiklos draudimus mokėti. Mes, privačių miškų savininkai, sakome, kad nereikia pasiduoti pigiam populizmui: prieš teikiant bet kokius siūlymus, dera atlikti poveikio kaštų analizę, įvertinti draudimų realų poveikį gamtos apsaugai“, – sakė A.Pivoriūnas.
Jo teigimu, įgyvendinus ministerijos ir darbo grupės siūlymus žymiai sumažės pušynų ir ąžuolynų, tačiau padaugės eglynų.
„Eglės, kaip joks kitas medis, virsta nuo stipresnio vėjo. Kadangi dėl klimato kaitos stiprių gūsingų vėjų ateityje daugės, nėra išmintinga plėsti eglynų, kurie ir taip neatsparūs įvairioms ligoms, plotus. Man, kaip miškininkui, nesinori prarasti pušynų, ypač ąžuolynų. Kitas dalykas – sumažėsiantys biržių (kertamų teritorijų, – red. past.) plotai. Ką tai reiškia miško paklotei, t.y. pagrindiniam medžių maisto bankui? Du arba tris kartus padažnės sunkiosios miško technikos naudojimas, nes medžiapjūtė susmulkės ir suintensyvės. Tokių pavyzdžių yra ne vienas, pasiūlymai neturi nieko bendra su ilgamečiais tyrimais paremta miškų ekologija“, – tikino Privačių miško savininkų asociacijos vadovas.
„Kadangi valstybiniai miškai yra dvigubai privatūs, nes priklauso piliečiams, kiekvieno iš jų interesas yra tas, kad jie būtų naudojami racionaliai ir juose būtų ūkininkaujama efektyviai“, – pridūrė A.Pivoriūnas.
Poveikio aplinkai vertinimas – ar jis reikalingas?
„Nesame radikalai, – į tokius argumentus atsakė Aplinkos viceministras M.Norbutas. – Mums svarbiausia subalansuoti tris dalykus: aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę miško vertę. Socialinę – todėl, kad daugybė žmonių dirba šiame sektoriuje. Kai ieškai balanso, visiems neįtiksi“.
Paklaustas, ar nebūtų galima privačių miškų savininkams miškuose leisti tvarkytis kaip jie nori, viceministras atsakė, kad į mišką reikia žiūrėti kompleksiškai.
Pagalvokime – jei saugomas koks nors vabzdys ar paukštis, panaikinus visą miško ekosistemą plynais kirtimais, poveikis aplinkai yra drastiškas!
„Eidamas mišku eini tarsi vientisa sistema: ir paklotė, ir gyvūnų, ir medžių rūšys – labai panašios. Todėl konkretus saugomas augalas ten auga tik todėl, kad yra visuma, sudaranti jam tokias sąlygas. Jei mes jį labai saugome, o už kelių žingsnių privatus savininkas daro tai, ką nori, šios rūšies greičiausiai neteksime. Todėl miškų valdymas turi būti visiems vienodas“, – paaiškino viceministras. Šiuo metu siūlomos pataisos Miškų įstatymui galiotų ir privačiuose miškuose. M.Norbutas priminė, jog tų miškų, kuriuose įregistruotos „Natura 2000“, savininkai šiuo metu gali gauti nustatytas išmokas už kiekvieną neiškertamą hektarą.
Kovos už miškus simboliu jau tapęs gamtininkas, Labanoro girios gyventojas Andrėjus Gaidamavičius buvo vienas iš darbo grupės, rengusios pakeitimus miškų įstatymui, narių. Tačiau pasiūlymai jam vis dar atrodo nepakankami.
„Labai sunku nustatyti kažkokius apribojimus, kai nežinai, ką saugai. Būtent todėl reikalingas poveikio aplinkai įvertinimas. Europinės svarbos teritorijos „Natura 2000“ saugo konkrečiai kažkokią buveinę arba kažkokią rūšį. Todėl nustačius visoms šioms teritorijoms vienodą reglamentavimą, reiškia, kad vienoms rūšims gali pakenkti, kitas – paskatinti klestėti“, – kalbėjo A.Gaidamavičius.
Jis teigė, jog renkami įrodymai, kad šiuo metu saugomose teritorijose vykdomi kirtimai yra nelegalūs, pažeidžia Buveinių direktyvos 6-ąjį straipsnį. Kita vertus, gamtininkas pripažįsta, jog ši nuostata Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra įtvirtinta.
Šiuo metu Labanoro regioniniame parke ir taip vidutiniškai iškertami 3–4 hektarai... 8 hektarai – tokių kirtaviečių Labanoro girioje žinau tik dvi. Tai kur tas pagerinimas?
„Aplinkos ministerija sako, kad jei nekeiti žemės paskirties, kitaip tariant, iš miško nedarai statybų aikštelės, poveikio aplinkai vertinimo neprivalo būti. Tačiau pagalvokime – jei saugomas koks nors vabzdys ar paukštis, panaikinus visą miško ekosistemą plynais kirtimais, poveikis aplinkai yra drastiškas!“, – sako A.Gaidamavičius. Gamtininkas mano, jog svarbiausias darbas – perkelti prievolę atlikti poveikio aplinkai vertinimą prieš kirtimus „Natura 2000“ teritorijose į nacionalinius teisės aktus.
Sumažintas plynų kirtimų plotas – vis dar per menkas žingsnis
Ką viceministras mano apie poveikio aplinkai vertinimą prieš kiekvieną „Natura 2000“ teritorijos kirtimą?
„Tokio tiesioginio įpareigojimo nėra ir mes net turėjome konsultaciją su Europos Komisijos atstovais. Kai rengiame gamtotvarkos ir miškotvarkos projektus, ten yra numatytas ir viešinimas, visuomenė gali pasisakyti. Kitaip tariant, tam tikrą poveikio aplinkai mechanizmą jau turime ir diskutuojame dėl galimybės jį sustiprinti (ypač „Natura 2000“ teritorijose)“, – sako M.Norbutas.
Beje, kertant ne plynai, daug dažniau su technika bus važinėjama miškuose. Nejau grįšime į katorginius laikus, kai medžiai buvo pjaunami rankomis ir iš miško ištraukiami arkliais?
Tuo metu Privačių miško savininkų asociacijos vadovas Aidas Pivoriūnas tvirtina, kad nėra nė vienos šalies, kur prieš kirtimus būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.
Ministerijos suburta darbo grupė taip pat pasiūlė IV grupės miškuose (regioniniuose parkuose) plynų kirtimų plotas būtų sumažintas nuo 8 iki 3 hektarų. A.Gaidamavičius mano, kad toks pokytis nedaug padės saugant jo gimtinę – Labanoro girią.
„Šiuo metu Labanoro regioniniame parke ir taip vidutiniškai iškertami 3–4 hektarai... 8 hektarai – tokių kirtaviečių Labanoro girioje žinau tik dvi. Tai kur tas pagerinimas?“ – klausė gamtininkas.
III grupės miškuose siūloma apskritai drausti pagrindinius kirtimus. Tačiau A.Gaidamavičius pastebi, kad leidžiami atvejiniai kirtimai, o tai reiškia, kad miško plotas bus iškertamas per penkerius metus: dalis – iš karto, dalis – šio laikotarpio pabaigoje.
Darbo grupės sutarimu taip pat siūloma sugriežtinti kirtimų taisykles II-osios grupės miškuose. Tai – rekreacijai skirti plotai (stovyklavietės), telmologiniai (pelkių), botaniniai, ornitologiniai draustiniai. Gamtininko nuomone tai – teigiami pokyčiai, tačiau jų rezultato teks palaukti – net ir saugomose teritorijose miškai nėra tokie seni, šiuo metu daugiausia – jaunuolynai.
Ilgametis miškininkas: vis tiek dirbsime su sunkiąja technika
Ilgametis miškininkas Algirdas Antanas Brukas nepritaria pasiūlymui saugomose teritorijose uždrausti plynus kirtimus.
„Kodėl kitų rūšių kirtimai laikomi kažkokia panacėja? Rimtų argumentų tam pagrįsti negirdžiu“, – sakė A.A.Brukas.
Pašnekovo nuomone, plynai kirsti negalima džiunglių, atogrąžų, kalnų miškų, nes to tipo miškuose rūšinė įvairovė labai didelė, auga skirtingo amžiaus medžiai. Tuo metu labiau šiaurinio klimato zonose medynai – yra labiau vienarūšiai ir vienodo amžiaus.
Jei saugoma vakarų taigos buveinė, vadinasi, saugome spygliuočius; jei toje vietoje auga plačialapė klumpaitė –maža Lietuvos orchidėja –gal reikėtų pašviesinti tą teritoriją, medžius išretinti. Žodžiu, kaip populiarėja individualus žmogaus gydymas, taip ir miškus reikia saugoti.
„Žinoma, kai kuriems medynams kenkia plyni kirtimai. Tačiau tai gali pasakyti specialistai. O kad taip visiems bendrai įvesti draudimą kirsti plynai – tai yra nesąmonė, – kalbėjo A.A.Brukas. – Beje, kertant ne plynai, daug dažniau su technika bus važinėjama miškuose. Nejau grįšime į katorginius laikus, kai medžiai buvo pjaunami rankomis ir iš miško ištraukiami arkliais? Vis tiek dirbsime su technika – kitaip neįmanoma.“
Miškininko teigimu, pušynus ar ąžuolynus atkurti daug geriau – plynais kirtimais, pasitelkiant šiuolaikinius miško selekcijos ir genetikos mokslų pasiekimus.
Paklaustas apie tai, kad Lietuvoje nebeturime sengirių, A.A.Brukas primena, kad jau maždaug XVI-ame amžiuje lietuviai su užsienio valstybėmis prekiavo mediena ir ją išveždavo.
„Saugomose teritorijose medynai auga iki gamtinės brandos – ir tų miškų ne tiek mažai – apie 12 procentų. Šie medžiai negali greičiau pasidaryti sengirėmis – reikia prie dabartinio 100 metų medžių amžiaus dar 100 metų pridėt. Viskam, žinote, reikia kantrybės. Lietuvos saugomų teritorijų sistema yra nebloga: su skirtingais apsaugos lygiais nuo visai „šventų“ vietų iki tų, kur taikomi mažiau griežti apsaugos režimai. Ūkiniuose miškuose įvesti rezervato režimą yra ekonominė nesąmonė“, – kalbėjo A.A.Brukas, siūlydamas atlikti ekologinės, ekonominės ir socialinės miško vertės analizes ir tuomet įvertinti, kaip jas suderinti.
L.Balsys pateikė dar vieną pasiūlymą
Gamtininkas A.Gaidamavičius nerimauja, kad geri pasiūlymai derinant su miško savininkais, Miško konsultacine taryba bus iškreipti. Vykstant diskusijoms, kaip saugoti miškus, parlamentaras Linas Balsys užregistravo įstatymą, visiškai draudžiantį plynus kirtimus saugomose teritorijose. Gruodžio 1-ąją vyko palaikymo akcija, nuaidėjusi sostinės Gedimino prospektu būgnų garsais, į eiseną susirinkę žmonės išreiškė palaikymą šiam įstatymo projektui.
„Sakyčiau, tai ir būtų Vyriausybės programos įgyvendinimas. Ten buvo įrašyta: „mažinti plynų kirtimų kiekį saugomose teritorijose“, – apie L.Balsio pasiūlymą svarstė A.Gaidamavičius.
Privačių miško savininkų asociacijos vadovas Aidas Pivoriūnas šį ir visus kitus anksčiau dėl Labanoro girios kirtimo kilusius protestus vadina isterija.
„Metodai, kaip veikiama, kaip manipuliuojama visuomene, yra tikrų tikriausias minkštosios galios pavyzdys. Čia tas pat atvejis, kaip „kur dingo mergaitė“, „grobiami vaikai prie „Akropolio“, „lauk skalūnai“. Visa tai – radikalų, mažai ką bendro turinčių su ekologija, reikalas. Kodėl eisenų organizatoriai pradėjo savo beribį susirūpinimą demonstruoti tuomet, kai valstybė ėmėsi kurti plataus masto karinius poligonus? Taip, miškų sąskaita. Poligonai miškų vietoje plečiami ne tik Labanore, t.y. Pabradėje, bet ir Kazlų Rūdoje bei Jonavoje. Kas suinteresuotas, kad jų nebūtų? Ir liūdna, kad tokios radikalios mintys randa užtarimą Aplinkos ministerijoje“– savo požiūrį į protestuojančius išdėstė A.Pivoriūnas.
Mes renkamės tvaresnį produktą, atsinaujinantį išteklių. Keičiant plastiką, tai yra mediena. Jos poreikis augs, nes tai yra daug tvaresnė medžiaga, žvelgiant iš klimato kaitos perspektyvos
Medienos poreikis tik augs
Gamtininko A.Gaidamavičiaus teigimu, nors Lietuvoje egzistuoja 4 miškų grupės, pačių miško rūšių (pagal ten augančius medžius) gali būti apie 200. Todėl jiems tikrai negali būti pritaikyti vos 4 ūkininkavimo miškuose būdai (taisyklės).
„Apsaugos priemonės turėtų būti individualios, nukreiptos į konkretų miško sklypą. Jei saugoma vakarų taigos buveinė, vadinasi, saugome spygliuočius; jei toje vietoje auga plačialapė klumpaitė – maža Lietuvos orchidėja – gal reikėtų pašviesinti tą teritoriją, medžius išretinti. Žodžiu, kaip populiarėja individualus žmogaus gydymas, taip ir miškus reikia saugoti“, – siūlė A.Gaidamavičius.
Viceministras Martynas Norbutas sako, jog Europos Komisijos atstovai pripažįsta, kad biologinė įvairovė visoje Europoje nyksta. Todėl vis daugiau teisinių priemonių ir finansinių išteklių yra skiriama jos apsaugai.
Lietuva dalyvauja apyvartinių taršos leidimų sistemoje – tai reiškia, jog jei teršiame daugiau, nei numatyta, turime įsigyti papildomų taršos leidimų, jei teršiame mažiau – atlikusius leidimus parduodame kitoms šalims ir iš to gauname pajamų. Šioje sistemoje skaičiuojami kiekvienos šalies turimi miškų, daugiamečių pievų ir dirbamos žemės plotai. Jei žemės ūkio teritorijos plečiasi, turi didėti ir miškų arba pievų plotas. Antraip anglies dvideginio išmetimai (iš žemės ūkio) nusvers augalijos (miškų ir pievų) sugeriamą CO2 kiekį.
„Jau akivaizdu, kad turėsime įveisti naujus miško plotus. Kartu su Nacionaline žemės tarnyba ir Žemės ūkio ministerija šiuo metu jų ieškome. Kai kuriuose regionuose drastiškai mažėja žmonių ir žemės ūkio teritorijos tampa nebereikalingos“, – sako M.Norbutas.
Taip pat viceministras priminė, jog mediena taps vis paklausesnė, nes šiuo metu kylanti vienkartinio plastiko atsisakymo banga verčia ieškoti dažniausiai popierinių alternatyvų.
„Mes renkamės tvaresnį produktą, atsinaujinantį išteklių. Keičiant plastiką, tai yra mediena. Šiuo metu netgi ieškoma būdų, kaip panaudoti daugiau medienos statybų sektoriuje, investuojama į tyrimus, kur dar būtų galima pritaikyti medieną. Jos poreikis augs, nes tai yra daug tvaresnė medžiaga, žvelgiant iš klimato kaitos perspektyvos“, – sakė viceministras.
