Dygliuotosios jūrų žvaigždės, kurios ėda koralus, yra natūralios rifo gyventojos, bet dėl taršos ir žemės ūkio nuotėkų šioje į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytoje ekosistemoje smarkiai išplito ir ėmė daryti didelį poveikį.
2012 metais atliktas 2 300 km ilgio rifo tyrimas parodė, kad koralų danga per pastaruosius 27 metus sumažėjo perpus ir kad 42 proc. žalos nulėmė kenkėjai.
Dabar Australijos okeanologijos instituto (AIMS) tyrimas parodė, kad dygliuotosios jūrų žvaigždės vengia vietų, kur esama didžiulių Charonia genties sraigių.
Šios sraigės, kurios gali išaugti iki pusės metro ilgio, turi gerą uoslę ir gali susirasti auką vien pagal jos kvapą.
Tyrimai parodė, kad jos ypač mėgsta dygliuotąsias jūrų žvaigždes, bet suėda tik po kelias per savaitę. Be to, šios sraigės yra kone išnaikintos dėl savo kriauklių.
Dėl šių priežasčių Australijos vyriausybė pirmadienį paskelbė apie jų veisimo tyrimų finansavimą.
„Galimybės, kurias atveria šių sraigių veisimo projektas, nuostabios“, – sakė Kvynslandui atstovaujantis federalinio parlamento narys Warrenas Entschas.
„Jei bus sėkmingi, šie tyrimai sudarys sąlygas mokslininkams studijuoti charonijų poveikį dygliuotųjų jūrų žvaigždžių elgesiui ir išbandyti jų, kaip valdymo įrankių, potencialą“, – pridūrė jis.
Aštuonios AIMS laikomos sraigės, kurias institutas rinko dvejus metus, padėjo daugybę kiaušinių kapsulių ir praėjusį mėnesį iš jų išsirito daugiau kaip 100 tūkst. lervų. Tačiau šios sraigės tokios retos, kad apie jų gyvenimo ciklą beveik nieko nežinoma.
Natūralus priešas
Veisimo programai vadovaujanti jūrų ekologė Cherie Motti aiškinsis, kaip padėti lervoms pasiekti suaugėlio stadiją. Tai pateiks vertingos informacijos apie šių moliuskų biologiją; galutinis tikslas yra paleisti jas į rifą, kad jos trukdytų dygliuotosioms jūrų žvaigždėms neršto metu telktis.
„Jei turėsime natūralų priešą, kuris padarytų darbą už mus, tai būtų geriausias rezultatas, – sakė Ch.Motti. – Dar daug ką reikia padaryti. Tikimės šiemet sužinoti daugiau ir per dvejus metus užauginti mažylius.“
Iki šiol dygliuotosioms jūrų žvaigždėms naikinti būdavo naudojami brangūs chemikalai, bet jie gali pakenkti kitiems jūrų organizmams.
Balandžio mėnesį tyrimas parodė, kad jas galima saugiai naikinti paprasčiausiu actu, bet narams reikėtų individualiai suleisti acto kiekvienai jūrų žvaigždei, kurių rife plotuose yra maždaug 10 milijonų.
Didysis barjerinis rifas – didžiausia gyva struktūra Žemėje – jau antrus metus iš eilės kenčia ir nuo beprecedenčio vadinamojo koralų išbalimo, kai koralai išmeta simbiozėje su jais gyvenančius dumblius ir netekę jų ima badauti. Tai nulemia su klimato kaita siejamas jūros vandens šiltėjimas.
Gegužės mėnesį Australija surengė daugiau kaip 70 garsiausių pasaulio ekspertų simpoziumą, kurio tikslas buvo parengti gaires, kaip geriausiai reaguoti į rifui iškylančias grėsmes.
Tarp tyrinėtų galimybių yra koralų „lopšeliai“, dygliuotųjų jūrų žvaigždžių naikinimas, monitoringo sistemų plėtimas ir vietų koralų atkūrimui parinkimas.
