Dizaino mąstysenos (angl. design thinking) trenerė, inovacijų kūrimo konsultantė Justina Klyvienė teigia, kad daug teigiamų pokyčių, keičiant žmonių vartojimo įpročius bei kuriant ekologines inovacijas, žada auganti jaunųjų lyderių karta, kuriai nesvetimos ekologijos temos, pradėtos ugdyti dar darželyje.
Tai, kad būtina jaunimą įtraukti į ekologinių problemų sprendimą, pritaria ir didžiausios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.
„Pasaulis sprendžia opias aplinkosaugos problemas, susijusias su klimato kaita, gamtos išteklių mažėjimu ir biologinės įvairovės nykimu. Siekiant užtikrinti kuo mažesnį poveikį aplinkai, reikalingi nauji ekonominiai ir socialiniai modeliai bei technologijos. Nedelsdami turime ugdyti jaunąją kartą bei skatinti juos leistis į novatoriškų idėjų paieškas. Tik taip galėsime paspartinti tvarių idėjų įgyvendinimą šalyje bei ugdyti sąmoningą kartą, kuri drąsiai kurtų ekologines inovacijas ir padėtų įgyvendinti Europos žaliajame kurse numatytą ES įsipareigojimą iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu“, – teigia K.Pocius.
Tiek jis, tiek J.Klyvienė sutinka, kad nors jaunimas vis dažniau įtraukiamas į globalių problemų sprendimą, neužtenka vien pasikviesti juos prisidėti prie atsakymų į sudėtingus klausimus paieškas – taip pat svarbu suteikti reikalingus įrankius, ugdyti reikiamas kompetencijas, tokias kaip kūrybiškumas, bei mokyti pasaulinio lygio metodikų.
Išskirtinė nemokama galimybė Lietuvos moksleiviams
Balandžio 7 d. pirmą kartą Lietuvoje vyks moksleivių kūrybiškumo ir ekologinių inovacijų kūrimo dirbtuvės „Eco-inkubatorius“, kuriose kviečiami dalyvauti visi Lietuvos moksleiviai. Dirbtuvėse jie turės išskirtinę galimybę susipažinti su garsiausių pasaulio prekių ženklų versle naudojamais metodais ir, remiantis jais, ieškoti inovatyvių ir netradicinių sprendimų vienai didžiausių ekologinių problemų Lietuvoje – pertekliniam plastikinių bei popierinių pakuočių vartojimui.
Inovacijų kūrimo konsultantė J.Klyvienė, kuri dirbtuvėse žada supažindinti moksleivius su dizaino mąstysenos metodu bei padėti ieškoti sprendimų konkrečiai ekologinei problemai Lietuvoje, teigia, kad pasaulyje šiuo metu galime matyti daugybę pozityvių jaunimo aktyvumo pavyzdžių.
„Matome, kad vaikai kuria judėjimus ir iniciatyvas, jie imasi veiksmų, o pastebėti jų aktyvumą ir sąmoningumą galima ne tik valstybių mastu, bet ir šeimoje, atkreipiant dėmesį į jų keliamus klausimus“, – pastebi ji ir pažymi, kad džiugina ir tai, jog vaikams nebūdingas šabloniškas suaugusiųjų požiūris, kad pokyčius turi inicijuoti Vyriausybė ar kitos institucijos – jie patys svarsto, kokių veiksmų gali imtis.
Mąstymo metodai padeda problemas spręsti lengviau
Kaip teigia J.Klyvienė, dizaino mąstysenos metodas yra itin populiarus pasaulyje. Jį taiko daugelis startuolių ir pasaulyje garsių prekės ženklų, tokių kaip „Lego“, „Google“, „Airbnb“ ir „Procter & Gamble“ bei daugelis kitų. Šis metodas, anot lektorės, yra ganėtinai sudėtingas, tačiau jį galima supaprastinti ir pritaikyti net mažiausiems, o didžiausias privalumas – jis leidžia spręsti naujus kompleksinius iššūkius.
„Jei mes vaikus mokytume mąstymo metodų, jie bet kokias dideles problemas spręstų lengviau. Dizaino mąstysenos išmanymas leidžia suprasti vaikui, kad turėdamas problemą, gali rasti ir sprendimų. Suteikdami vaikams dizaino mąstysenos įrankius, kartu mokome juos ir paties mokymosi proceso. Taip jie gali suprasti, kad turi žengti žingsnį po žingsnio ir suklydus nereikia pradėti iš naujo, o pakanka šiek tiek žengti atgal ir keliauti toliau“, – kalba ji.
Anot lektorės, suteikti jaunajai kartai mąstymo įrankius yra ne mažiau svarbu nei ugdyti jų kūrybiškumą, o tai – ilgalaikis procesas.
Svarbu leisti eksperimentuoti
Šiuo metu skaičiuojame jau 6-tąją inovacijų bangą ir esame tvarių inovacijų etape. Ši banga, dėl padidėjusio pokyčių greičio, lyginant su kitomis, bus trumpiausia pasaulyje ir, manoma, truks 25 metus.
„Anksčiau inovacijas įgyvendindavome per 40–50 metų, tačiau dabar laikas sutrumpėjo iki 7-erių. Tvarios inovacijos šiandien dominuoja visose srityse ir, manau, jog kurį laiką taip ir bus“, – svarsto inovacijų kūrimo konsultantė J. Klyvienė.
Skaičiuojama, kad 6 iš 10 idėjų yra blogos, tačiau vaikai neretai ir toliau mokomi, kad net ir tokių sudėtingų problemų, kaip tvarumas ar klimato kaita, sprendimus jie turi rasti iškart.
„Kai kalbame apie tvarias inovacijas, nėra vienareikšmio sprendimo, todėl itin svarbu mokyti ir drąsinti jaunimą eksperimentuoti ir nebijoti klysti, – tikina J.Klyvienė ir pasakoja pati taikanti šį principą savo vaikams. – Pati kaip mama daugiausiai dėmesio skiriu eksperimentavimui, mėgstu klausti vaikų, kas jiems tądien nepavyko ir kartu aptarti, ką iš to galima išmokti ir ką daryti toliau.“
Ekspertės teigimu, kai nėra kuriamas lūkestis, jog viskas turi klostytis sėkmingai, ugdomas ir saugumo jausmas: „Iš to atsiranda pasitikėjimas savimi, atsparumas aplinkai, o tuomet auga ir visa inovacijų karta, kurios laukiam.“
Registruotis į nemokamas ateities lyderių dirbtuves „Eco-inkubatorius“ mokyklos bei mokiniai gali čia.
