Daugybė įmonių bando sukurti arba jau sėkmingai kuria gamtai draugiškus, mums įprastų medžiagų pakaitalus. Ar gali būti, kad po kelerių metų visai pamiršime natūralų kailį, odą, valgysime tik veganiškus mėsainius ir viską pakuosime į biologiškai skaidomas pakuotes?
Turbūt tokio laikmečio dar reikės palaukti, tačiau pasižvalgyti, kad naujo mums siūlo ekologiją puoselėjantys išradėjai visada įdomu. Štai keletas naujų prekės ženklų, kurie tikisi sužavėti pasaulį gyvūnams ir aplinkai draugiškais produktais.
„Spiber“ šilkas
Pagal organizacijos „Sustainable Apparel Coalition“ („Tvarių drabužių koalicija“) taikomą „Higg“ tvarumo indeksą, šilkas daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai nei bet kokia kita tekstilės rūšis.
Būtinybė auginat šilkmedžius palaikyti pastovią temperatūrą reiškia, kad sunaudojami didžiuliai energijos kiekiai, labai daug energijos reikia ir šilkaverpių kokonų džiovinimui.
Japonijos biotechnologijų įmonė „Spiber“ sukūrė augalinę šilko alternatyvą, kuria siekiama drabužių pramonėje pakeisti šilkaverpių gaminamą šilką bei kai kuriuos kitus audinius, gaminamus naftos pagrindu, tokius kaip poliesteris.
Kaip įmonė rašo savo tinklapyje, jos baltyminis audinys – tai medžiaga, gaminama iš augalinės kilmės biomasės, naudojant „Spiber“ patentuotą fermentacijos procesą. Ji gali būti įvairiai apdirbama ir imituoti įvairias medžiagas – ir šilko žvilgesį, ir kašmyro minkštumą, taip pat sugerti šilumą ir drėgmę kaip vilna.
Specialia technologija apdorotus baltymus taip pat galima perdirbti į dervas, panašias į vėžlio kiautą ar gyvūnų ragus. Šį naujovišką audinį jau naudoja japonų slidinėjimui skirtų drabužių prekės ženklas „Goldwin“ – iš jo siuvama minkštos ir vandeniui atsparios striukės.
Veganiška vilna
Kaip rodo pavadinimas, šis produktas yra veganiška alternatyva vilnai – jam pagaminti visai nereikalingos avys. Audiniui, kurį sukūrė „Faborg“ įmonė iš Indijos ir pavadino „weganool“ (nuo angliškų žodžių vegan wool – veganiška vilna), naudojama pienuolė – augalas, augantis nederlingoje žemėje, ir kurio nereikia nei laistyti, nei ginti nuo kenkėjų pesticidais.
Pienuolės sėklas supa tuščiaviduris celiuliozės apvalkalas, paverčiantis jas labai lengvomis, kad vėjas išnešiotų jas kuo toliau. Šis pluoštas taip pat labai gerai apsaugo sėklas nuo atšiauraus aplinkos poveikio, o tinkamai perdirbtas, jis saugo žmonės nuo šalčio, be to, tampa malonus liesti.
Gaminant „weganool“ audinį, pienuolės pluoštas derinamas su medvilne (70% ekologiškos medvilnės, 30% pienuolės skaidulų), pasitelkiant specialų aplinkai nekenkiantį procesą, kurio šalutinis produktas taip pat yra naudingas – kaip rašoma įmonės tinklapyje, koncentruoti ir fermentuoti augalo likučiai sumaišomi su įvairiomis ajurvedinėmis žolelėmis ir šitaip pagaminama labai efektyvi visiškai natūrali kenkėjiškus vabzdžius atbaidanti priemonė.
Tuo tarpu iš veganiškosios vilnos siuvami minkšti, patvarūs, temperatūrą reguliuojantys drabužiai.
Augalinis „dramblio kaulas“
Palmė, vietinių vadinama corozo, o botanikams žinoma kaip phytelephas macrocarpas, yra kilusi iš Pietų Amerikos ir kartais jos mediena vadinama „augaliniu dramblio kaulu“.
Kietas šio augalo vaisių sėklas galima išraižyti arba suformuoti taip, kad jos atrodytų visai kaip dramblio kaulas – tai ir daro vokiečių įmonė „Corozo Buttons“.
Juvelyrikoje ir bižuterijos pramonėje toks „augalinis dramblio kaulas“ yra puiki alternatyva kaului, ragui ar plastikui – iš jo galima gaminti papuošalus ir sagas. Be to, corazo palmių auginimas skatina saugoti atogrąžų miškus.
Audinys iš apelsinų
Gaminant apelsinų sultis susidaro milžiniški atliekų kiekiai – 1 milijonas tonų per metus – kurias sunku tvariai utilizuoti. Tačiau Italijos įmonė „Orange Fiber“ rado būdą, kaip panaudoti šias atliekas aplinkai draugišku būdu – iš citrusinių vaisių išspaudų sukūrė novatorišką į šilką panašią medžiagą.
Įmonė perdirba apelsinų minkštimo skaidulose esančią celiuliozę, o iš jos gaminamu švelniu, šilką primenančiu audiniu jau susidomėjo greitosios mados milžinė „H&M“, panaudojusi šią medžiagą vienoje iš savo pastarojo meto kolekcijų.
