Ekspertai pastebi, kad pasirinkimas gerti išpilstytą vandenį turi savo kainą ne tik aplinkai, bet ir kišenei.
Lietuvos turtai
Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, apie 2 mlrd. žmonių – maždaug ketvirtis visos žmonijos – neturi prieigos prie saugaus geriamojo vandens. Specialistai pastebi, kad Lietuvoje su vandens trūkumu nesusiduriame, o vanduo yra geros kokybės, nes tiekiamas iš požeminių vandens gręžinių.
„Esame iš tiesų išskirtiniai – Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur didžioji dalis gyventojams centralizuotai tiekiamo vandens yra požeminis, išgaunamas giliai – 40-245 metrų gylyje. Kitos Baltijos šalys tokios prabangos neturi: Rygos gyventojams tiekiamas išvalytas Dauguvos upės vanduo, Talinas naudoja dirbtinio ežero vandenį. Iš visų Europos Sąjungos valstybių tik Lietuva ir Danija yra apsirūpinusi požeminiu vandeniu“, – sako Viktoras Matonis, didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ Gamybos tarnybos direktorius.
„Vilniaus vandenų“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ balandį atlikta apklausa parodė, kad tik penktadalis (22 proc.) Lietuvos gyventojų geria vandenį iš čiaupo. Dar 4 iš 10-ties teigė, kad tai daro dažniau nei perka vandenį buteliuose. Likusi dalis – apie trečdalis (35 proc.) gyventojų – prioriteto neteikė vandentiekio vandeniui ir rinkosi tarp jo ar pagrindinės tokio vandens alternatyvos – į butelius išpilstyto vandens. Dalis jų (6 proc.) prioritetą teikė išpilstytam vandeniui.
Kaina aplinkai
Aplinkos apsaugos ekspertai pastebi, kad plastiko pėdsaką kuria visas vandens buteliukų gamybos ir pristatymo iki vartotojo kelias, nes laikui bėgant plastikas suyra į mažesnes nei penki milimetrai plastikines daleles, darančias žalingą poveikį gamtai.
„Pramonė tuos butelius stengiasi kuo tvariau gaminti – kai kurie gamintojai plonina plastiką, kad būtų kuo mažiau plastiko atliekų. Tačiau tarša plastiku, bendrai kalbant, mūsų planetoje yra XXI a. rykštė. Turime labai didelius kiekius plastiko, kuris nesuyra. Mikroplastikas patenka ir į kitas ekosistemas: nuotekų vandenis, upes, jūrą, kitus organizmus, kuriuos vėl suvartojame per maistą“, – pastebi Žymantas Morkvėnas, Baltijos aplinkos forumo direktorius.
Jo nuomone, įprastiniam, kasdieniniame vartojime buteliukus reikėtų pamiršti.
„Vandens vartojimas iš plastikinių buteliukų yra vienas iš neekologiškiausių įpročių, kurį žmogus gali turėti buityje, nes taip generuojame plastiko atliekas, nors šalia iš čiaupo bėga puikiausias vanduo. Reiktų nepamiršti, kad mūsų šalies vanduo yra aukščiausios kokybės. Mes tikrai galime girtis tiek tuo, kad turime savo vandens iš giluminių gręžinių, tiek tuo, kad jis yra sveikas ir kokybiškas“, – vertina Ž.Morkvėnas.
Permoka nuo 500 iki 2000 kartų daugiau
Anot „Vilniaus vandenų“ eksperto, renkantis išpilstytą vandenį reikia nepamiršti įvertinti jo įtakos ir piniginei.
„Lietuvoje 1 litro vandens kaina buteliuke svyruoja nuo 0,50 iki 2 eurų, priklausomai nuo prekės ženklo ir vandens rūšies. Gyventojams tiekiamas vanduo iš čiaupo kartu su nuotekų tvarkymu Vilniuje kainuoja 2,06 eurus už kubinį metrą – o tai yra net 1000 litrų. Tad už litrą vandens butelyje eiliniam gyventojui tenka mokėti iki 1000 kartų daugiau nei už tą patį kiekį vandens iš čiaupo“, – vertino V.Matonis.
Anot jo, laboratoriniai tyrimai rodo, kad vanduo iš čiaupo natūraliai prisotintas įvairių naudingų mineralinių medžiagų: kalcio, magnio, natrio, kalio.
„Vandens iš čiaupo vartojimas yra ekonomiškai naudingesnis tiek vartotojams, tiek visuomenei. Naudokimės mūsų šalies turtu, kadangi šiandien turime didelę prabangą: už labai mažą kainą vartotojai gauna saugų ir švarų vandenį, o mažesnis plastiko atliekų kiekis savo ruožtu prisideda prie aplinkos apsaugos. Tad visuomet įvertinkime, kokia yra mūsų pasirinkimo kaina mūsų planetai“, – sakė V.Matonis.