Kovo pabaigoje Vengrijai paskutinę minutę nusprendus atšaukti savo pritarimą Gamtos atkūrimo reglamentui, jo priėmimas dar kartą susidūrė su kliūtimis. Reglamento likimas šiuo metu kabo ant plauko.
Tuo tarpu užpraeitą savaitę Europos Parlamentas palaimino pagreitintą procedūrą balsavimui dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimų, kuriais faktiškai numatoma skubiai atmesti daugumą aplinkosaugos reikalavimų ūkininkams, taip siekiant užsitikrinti jų paramą artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose.
Dėl pakeitimų Europos Parlamentas balsuos jau šią savaitę, paskutinės šios kadencijos plenarinės sesijos metu. Visgi tokia praktika ne tik nesuteikia pakankamai laiko tinkamai apsvarstyti siūlomų pakeitimų bei kelia pavojų ES klimato ir biologinės įvairovės įsipareigojimams, bet ir pažeidžia įprastą europinės teisėkūros procedūrą, demokratijos ir skaidraus sprendimų priėmimo principus.
Opozicija žaliajam kursui
Artėjant Europos Parlamento rinkimams visoje ES galime stebėti gerai organizuotą prieš žaliąjį kursą nukreiptą ūkininkų protestų bangą. Be kita ko, visoje Europoje politikai, regis, lenktyniauja tarpusavyje, kas prieš rinkimus suteiks daugiau nuolaidų protestuotojams. Vienas tokios praktikos pavyzdžių – Europos dešiniųjų, ir ypatingai Europos liaudies partijos, „kryžiaus žygiai“ žlugdant ES Gamtos atkūrimo reglamento priėmimą.
Nors Europos liaudies partiją gan paradoksaliai galima tituluoti viena iš ES žaliojo kurso architekčių, radikalus šios politinės jėgos pozicijos pasikeitimas grindžiamas būtent parama ūkininkams, aktyviai palaikant jų siekius stabdyti žaliąjį kursą.
Praeitais metais, remiama kraštutinių dešiniųjų frakcijų, Europos liaudies partija balsavimo Europos Parlamente metu atmetė pesticidų mažinimo pasiūlymą, o diskusijos dėl Gamtos atkūrimo reglamento nuo pat pradžių buvo apipintos klaidinančiais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais.
Pašalintas aplinkosaugos aspektas
Pastaruoju metu prie šios kampanijos prisidėjo ir Europos Komisijos pasiūlymas susilpninti bendrosios žemės ūkio politikos aplinkosaugos reikalavimus. Kaip žinia, Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, remiama Europos liaudies partijos, siekia būti perrinkta antrai kadencijai.
Pasiūlymas parengtas nesilaikant ES teisės bei pačios Komisijos vidaus procedūrų ir pažeidžiant fundamentalius skaidrumo, suinteresuotų šalių bei visuomenės įtraukimo ir kitus demokratinio sprendimų priėmimo principus.
Komisijos pasiūlymas apima sąlygų, skirtų ūkininkavimo subsidijoms gauti, pakeitimus, praktiškai naikinant anksčiau galiojusius aplinkosauginius reikalavimus, ir tokiu būdu iš ES bendrosios žemės ūkio politikos pašalinant aplinkosaugos aspektą. Dauguma vadinamųjų geros agrarinės ir aplinkos būklės reikalavimų pasiūlyme yra sušvelninti, daugiau sprendimo galių suteikiant valstybėms narėms.
Be to, faktiškai daugeliu atvejų nebelieka galimybės patikrinti, ar aplinkosauginių reikalavimų apskritai bus laikomasi. Nuo aplinkosaugos reikalavimų vykdymo kontrolės ir sankcijų už jų nesilaikymą siūloma atleisti ūkius, kurių plotas yra mažesnis nei 10 hektarų.
Sprendimas paveiktų du trečdalius bendrosios žemės ūkio politikos paramos gavėjų. Nors tokie ūkiai pagal pasiūlymą ir nėra tiesiogiai atleidžiami nuo aplinkosauginių reikalavimų, praktiškai tai reiškia, kad nesant jokios kontrolės ar atsakomybės, neliks ir būtinybės šių reikalavimų laikytis.
Neatsakingas oportunistinis žingsnis
Rengiant Komisijos pasiūlymą buvo pažeistos kone visos įmanomos procedūros. Pasiūlymas buvo parengtas praktiškai nesikonsultuojant su suinteresuotomis šalimis ir visuomene. Vadinamasis „konsultacijų“ procesas truko viso labo savaitę, įtraukiant vos kelias žemės ūkio sektoriaus organizacijas. Taip pat nebuvo atliktas ir poveikio vertinimas, detaliai analizuojantis galimą pasiūlymo įtaką ES klimato, biologinės įvairovės tikslams ir kitoms europinės politikos sritims.
Be to, nebuvo pateikta jokių mokslinių įrodymų ar įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų būtinybę iš bendrosios europinės žemės ūkio politikos praktiškai pašalinti pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus.
Nepaisant to, balandžio 11 dieną Europos Parlamentas nubalsavo už tai, kad pasiūlymas būtų svarstomas skubos tvarka, ignoruojant įprastas europinės teisėkūros procedūras bei pažeidžiant fundamentalius sprendimų priėmimo principus ir standartus.
Europos Parlamento sprendimas dėl pagreitintos procedūros minėtiems pakeitimams kelia klausimų dar ir dėl to, kad bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas sudaro apie 30 proc. ES biudžeto.
Taigi, balsavimas dėl sprendimo, kuris paveiks net trečdalį europinio biudžeto, atmetant viešas diskusijas, įprastas konsultacijas su suinteresuotais veikėjais, mokslu grįstus argumentus, poveikio vertinimą ir kt., gali būti traktuojamas tik kaip neatsakingas ir oportunistinis žingsnis, siekiant politinių dividendų dešiniosioms ir kraštutinėms populistinėms politinėms jėgoms.
Gali sukurti pavojingą precedentą
Iki šiol balsavimo skubos tvarka procedūra Europos Parlamente buvo taikoma tik ypatingai svarbiais atvejais, tokiais, kaip COVID-19 pandemija ar Rusijos invazija į Ukrainą.
Taigi, balsavimas dėl bendrosios žemės ūkio politikos aplinkosauginių reikalavimų pakeitimo skubos tvarka ateityje gali sukurti pavojingą precedentą, kuomet, siekiant apeiti įprastas sprendimų priėmimo procedūras, gali būti siekiama analogiškai pasinaudoti išimties tvarka.
Pasiūlyti pakeitimai ne tik tiesiogiai kertasi su įsipareigojimu 40 proc. bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto skirti su klimatu susijusioms veikloms, bet ir kelia rimtą pavojų įsipareigojimui skirti bent 30 proc. ilgalaikio europinio 2021 – 2027 metų biudžeto klimato tikslams. Be to, ES yra įsipareigojusi skirti 10 proc. ES ilgalaikio biudžeto biologinės įvairovės labui, tačiau priėmus siūlomus pakeitimus, ir ši biudžeto kartelė greičiausiai nebus pasiekta.
Pasiūlymo turinys kelia nuostabą ir todėl, kad ES ūkiai jau kuris laikas subsidijuojami ne tam, kad būtų stimuliuojama žemės ūkio produkcijos pasiūla, kaip buvo po Antrojo pasaulinio karo, kai visoje Europoje trūko maisto, o visų pirma tam, kad būtų ūkininkaujama tvariai ir laikomasi aplinkosaugos standartų.
Galiausiai, pasiūlymas taip pat stokoja mokslinių įrodymų ar išsamių argumentų, paaiškinančių, kaip aplinkosaugos reikalavimų pakeitimai galėtų garantuoti ūkininkams geresnes sąlygas, teisingesnį išmokų paskirstymą ir t.t.
