2002 m. ši akcija tapo naujos iniciatyvos, pavadintos Europos judumo savaite, dalimi.
Paprastai Diena be automobilio minima rugsėjo 22-ąją. Lietuvoje 2000 m. pirmoji ją paminėjo Vilniaus savivaldybė, palaipsniui prie jos ir Europos judumo savaitės kampanijos prisijungė ir kitos Lietuvos savivaldybės.
Apie tai kalbamės su Europos judumo savaitės koordinatore Lietuvoje, Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiąja specialiste Regina Kališaityte.
– Kokie Europos judumo savaitės tikslai ir kaip jų siekiama?
– Judumo savaitė suteikia puikią progą ne tik dar kartą rimtai susimąstyti, su kokiais iššūkiais susiduria šiandienos miestai, bet ir paraginti žmones keisti savo įpročius – judėti darniai.
Miestiečiai skatinami dažniau rinktis viešąjį transportą, nes taip sumažėja išmetamų teršalų kiekis. Labai svarbu, kad žmonės pamėgtų ir įprastų dažniau vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiais, riedučiais ar paspirtukais. Tai svarbu ne tik rūpinantis aplinkosauga, bet ir savo sveikata. Taigi, darnus judumas reiškia ne tik alternatyvių transporto priemonių, bet ir sveikos gyvensenos, judėjimo populiarinimą.
Vieši renginiai ir akcijos yra puiki priemonė parodyti visuomenei, kad galima gyventi geriau, patogiau ir daug švaresnėje aplinkoje.
– Ar tokios iniciatyvos yra labiau gražios šventės, pramogos miestiečiams, ar jau pastebimas ir konkretus jų poveikis?
– Nors iki Europos judumo savaitės pradžios rugsėjo 16-osios lieka dar kelios dienos, tačiau jau dabar yra užregistruotas įspūdingas dalyvių skaičius: 2170 miestų iš 43 šalių. Ir jie auga ne dienomis, o valandomis.
Pirminis šių renginių tikslas buvo siekis skatinti žmonių judumą ir kurti žaliąsias erdves taip mažinant taršą Europos miestuose. Sulaukus tokio didelio miestų įsitraukimo, vis dažniau judrios didmiesčių gatvės paverčiamos žaliosiomis zonomis, tiesiami dviračių takai, ribojamas automobilių eismas – sudaromos palankios sąlygos keliauti be automobilio.
Šis pavyzdys pasirodė patrauklus ir daugeliui valstybių iš kitų žemynų – Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos. Taigi, ši prasminga akcija peržengė Europos sienas.
Lietuvoje akcijoje „Diena be automobilio“ aktyviai dalyvauja 45 savivaldybės. Prie Europos judumo savaitės kampanijos kasmet prisijungia šimtai mokyklų ir darželių. Norinčių dalyvauti kampanijoje ratas vis plečiasi. Manau, tai puikiausias įrodymas, kad tokie renginiai skatina visuomenę keisti savo įpročius.
– Kokie renginiai ir iniciatyvos vyks šiemet Lietuvoje?
– Europos judumo savaitės metu visoje Lietuvoje bus organizuojama gausybė renginių, skirtų tiek mažiems, tiek dideliems. Autobuso, elektromobilio, automobilio, dviratininko ir bėgiko varžytuvės, žygiai, piknikai, šiaurietiškas ėjimas, mankštos gryname ore ar įstaigose, futbolo, krepšinio, paspirtukų čempionatai, taip pat diskusijos darnaus judumo, sveikos gyvensenos temomis, dviračių žymėjimo akcijos... Ir tai tik maža dalis visų renginių, kuriuose bus galima dalyvauti Europos judumo savaitės metu. Tikslios renginių datos ir vietos bus skelbiamos Aplinkos ministerijos tinklalapyje.
Aplinkos ministerija yra Europos judumo savaitės kampanijos koordinatorė Lietuvoje. Kaip ir kasmet parengėme savivaldybėms informaciją apie šią kampaniją, tačiau kiekviena savivaldybė pati sprendžia, kokius renginius organizuos savo bendruomenei, nes tik savivaldybė geriausiai žino savo bendruomenės poreikius.
Šiais metais Aplinkos ministerija tradiciškai ketina apdovanoti labiausiai nusipelniusius šiose kategorijose: Judriausia savivaldybė bus atrinkta iš įgyvendinusių bent vieną priemonę, kuri padėtų pereiti prie aplinkai draugiškų transporto priemonių naudojimo. Judriausią mokymo įstaigą, Judriausią darbdavį, Judriausią valstybės instituciją Aplinkos ministerija išrinks atsižvelgdama į skatinimo priemones, renginių pobūdį, jų gausą.
Judriausias pilietis bus renkamas pagal daugiausia nueitų ir nuvažiuotų dviračiu kilometrų skaičių per dieną ir visos Europos judumo savaitės metu naudojantis mobiliąja programėle.
Judriausią ikimokyklinio ugdymo įstaigą Aplinkos ministerija išrinks taip pat atsižvelgdama į skatinimo priemones, renginių pobūdį, jų gausą. Ši nominacija bus teikiama pirmą kartą. Ja siekiama skatinti vaikus nuo mažens būti judriais ir sąmoningais.
Visų laimėtojų lauks prizai, susiję su eismo saugumu, sveika gyvensena ir darniu judumu.
– Kaip reaguoja gyventojai į tokias iniciatyvas?
– Galime tik pasidžiaugti, kad žmonių sąmoningumas vis auga, vis atidžiau ir su didesniu rūpesčiu bei pagarba žvelgiama į aplinką. Turbūt visi pastebėjote, kad paspirtukų skaičius miestų gatvėse pastaraisiais metais žymiai išaugo. Tai lyg nauja mada ar užkrečiamas pavyzdys, paimtas iš kitų Europos miestų. Tačiau jis labai geras! Nors ir labai pamažu, tačiau ir lietuviai po truputį pereina prie netaršių ar mažiau taršių transporto priemonių. Ir tai džiugina.
Kasmet akcijos tampa vis masiškesnės, apie jas sužino, prie jų prisijungia vis daugiau žmonių.
Svarbiausia ne dalyvavimas akcijoje, bet žmonių apsisprendimas daugiau judėti, keliauti be automobilio. Neigiamų reakcijų pasitaiko retai, dažniau galima išgirsti nuomonę, kad tokios priemonės neveiksmingos. Tačiau tai netiesa. Skaičiai rodo, kad vis daugiau žmonių naudojasi viešuoju transportu, transporto dalijimosi paslaugomis, vis garsiau kalbama apie eismo ribojimus miestų centruose.
Norėdami paskatinti automobilių vairuotojus išbandyti kitas alternatyvas kreipėmės į didžiųjų miestų merus su prašymu Dieną be automobilio viešąjį transportą padaryti nemokamą.
Svarbiausia ne dalyvavimas akcijoje, bet žmonių apsisprendimas daugiau judėti, keliauti be automobilio.
Džiaugiamės, kad mūsų prašymai buvo išgirsti. Klaipėdoje rugsėjo 21 d., penktadienį, keleiviai, pateikę vairuotojo pažymėjimą, visą parą Klaipėdos miesto viešuoju transportu galės važiuoti nemokamai. Šiais metais rugsėjo 21 d. Jurbarko ir Raseinių miestuose taip pat bus galima viešuoju transportu naudotis nemokamai. Kadangi rugsėjo 22 d. vyksianti Diena be automobilio sutampa su popiežiaus Pranciškaus vizitu Vilniuje, sostinės gyventojai ir miesto svečiai, pateikę vairuotojo pažymėjimą, taip pat visą dieną viešuoju transportu galės važiuoti nemokamai. Kauno mieste visi gyventojai ir miesto svečiai tai daryti galės rugsėjo 23 d., popiežiaus vizito metu.
– Kaip žmonės bus skatinami rinktis alternatyvias transporto priemones pasibaigus Europos judumo savaitei?
– Visi suprantame, kad Lietuvoje pagrindinis oro taršos šaltinis yra automobiliai. Todėl įvairių transporto teršalų bei išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas – vienas pagrindinių ir sudėtingiausių uždavinių. Jau netrukus kviesime visuomenę diskutuoti apie ministerijos siūlomą automobilių taršos mokestį. Norime skirti finansavimą darnaus judumo priemonėms, kad žmonės, atsisakę automobilio, būtų skatinami pereiti prie mažiau taršaus transporto. Taip pat pradedame rengti ir derinti ypač svarbų dokumentą – Nacionalinį oro taršos mažinimo planą.
Šiandien paprasčiausias būdas mažinti taršą – pasiūlyti viešąjį transportą kaip patogią alternatyvą. Tą puikiai daro Vilniaus miesto savivaldybė, kuri atnaujino autobusų, troleibusų parką. Vis dažniau ir verslas bei patys gyventojai imasi iniciatyvų dalintis, nuomotis transporto priemones, suteikiamos galimybės dirbti iš namų. Tai ne tik pigiau, bet ir sugaištama mažiau laiko spūstyse, žmonės tampa sąmoningesni.
