Visa Lietuvos teritorija – kruopščiai ištirta mokslininkų
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Algirdas Klimavičius savo pranešime teigė, kad Lietuva jau po įstojimo į Europos sąjungą atliko visuotinę buveinių inventorizaciją. Jis taip pat paaiškino, kaip Europos Komisija vertina, ar pakanka „Natura 2000“ buveinių apsaugos, kokios yra jų pakankamos apsaugos taisyklės.
Neužtenka išskirti vieno lopinėlio retos buveinės, jų turi būti pakankamas kiekis pagal ploto, reprezentatyvumo ir įvairovės kriterijus. Todėl šiuo metu Lietuvoje trūksta tam tikroms rūšims ir buveinėms saugoti skirtų „Natura 2000“ teritorijų. A.Klimavičius užsiminė, kad esame maždaug du žingsniai iki bylos prieš Lietuvą.
Šalies teritorija padalinta lygiais kvadratais, kurių kiekvieno plotas – apytikriai po 118 kvadratinių kilometrų. Nustatytos 54 Europos Bendrijos svarbos buveinės: tiek smėlynai, tiek ganyklos, tiek miškai.
Aplinkos ministerijos atstovai jau paruošė Miškų įstatymo pakeitimus, kurių pagrindinis pokytis – dar viena miškų grupė, apimanti tik miško buveines, kurios išskirtos „Natura 2000“ teritorijose.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis jau šiandien pakvietė miško savininkus sudaryti sutartis – jomis jie įsipareigotų saugoti rūšį, ar buveinę, o valstybė už tai išmokėtų kompensaciją.
Aplinkos ministerijos suorganizuotoje konferencijoje Gamtos tyrimų centro laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius atskleidė, kad jau prieš kelerius metus Lietuvos mokslininkai, padedami kolegų iš Latvijos mokslo institucijų, kruopščiai ištyrė kiekvieną Lietuvos lopinėlį, nepriklausomai nuo jo nuosavybės formos, naudojimo būdo ir apsaugos režimo.
Šalies teritorija padalinta kvadratais, kurių kiekvieno plotas – apytikriai po 118 kvadratinių kilometrų. Iš viso ištirti 626 tokie kvadratai. Inventorizuojant ištirtos 53 Europos Bendrijos buveinės, kurių sąrašas buvo patvirtintas dar prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą. Lietuva turtinga įvairiomis buveinėmis: pajūrio ir žemyniniais smėlynais, upėmis ir ežerais, pievomis ir pelkių, atodangomis, urvais, krūmynais, viržynais ir miškais.
Inventorizacija visuomet vykdyta remiantis lauko tyrimais, ne kartografiniais vaizdais kompiuterio ekrane. Dr. V.Rašomavičiaus teigimu, tyrėjų šūkis buvo : „Nueik, atpažink, aprašyk!“
Iš viso Europos Bendrijos svarbos buveinių rasta 87 530 plotuose, detaliai aprašyta šių buveinių struktūra, tipinės augalų rūšys, grėsmės ir patiriamas poveikis. Mokslininkai nustatė, kad tik 14 proc. miško buveinių nekyla jokių grėsmių – kitų struktūra yra daugiau ar mažiau yra pakeista.
Buveinių inventorizavimo rezultatai jau prieš penkerius metus (2014 m-ųjų pabaigoje) paskelbti Lietuvos erdvinių duomenų portale (geoportal.lt). Tai buvo proga kiekvienam sužinoti, kokias vertybes savo valdomuose laukuose, pievose ar miškuose turi.
Norite skaičiuoti eurais? Augantis miškas vis tiek kelis kartus vertingesnis
Tačiau tai patiko ne visiems – atsiranda kvestionuojančių dr. V.Rašomavičiaus vadovautos komandos taikytą metodiką, kuri buvo aprobuota ir dar 2012-aisiais paskelbta viešai. Kritikų teigimu, atrasta, daugiau, nei įmanoma, pavyzdžiui, skersai Lietuvą einančios Vakarų taigos buveinės.
Saugoma tik 68 tūkst. hektarų iš 268 tūkstančių hektarų ir gali pasikartoti atvejai, kai bus iškirsti plotai ir sunaikintos vertybės.
Dr. V. Rašomavičius savo pranešime taip pat pabrėžė, kad ypač svarbu išsaugoti tokias buveines, kurių paplitimo riba eina per Lietuvą (skroblynus, sausuosius ąžuolynus, kerpinius pušynus), taip pat labai retai beaptinkamas miškapieves ir medžiais apaugusias ganyklas.
Konferencijoje taip pat kalbėjęs Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis sakė, jog metinė miško (stovinčio, neiškirsto) sukuriama vertė yra 1,5 karto didesnė už nukirstos medienos vertę – tą jau 2011-aisiais yra nustatę mokslininkai.
Europos Komisija turi dar didesnį skirtumą atskleidžiančius skaičius: buveinės sukuria 2309 eurų per hektarą vertės (augantis miškas), o mediena – 924 eurų per hektarą.
Miško buveinės yra namai saugomoms rūšims, viename kvadratiniame miško kilometre galime rasti iki 1000 organizmų rūšių (grybų, augalų, vabzdžių, kerpių ir kt.) Vidutiniškai Lietuvoje šiandien 12,6 proc. teritorijos užima „Natura 2000“ Europos mastu saugomų teritorijų tinklas. Jos išsidėstę visoje Lietuvoje – tiek saugomose, tiek nesaugomose teritorijose.
„Apsaugos statusą turi tik dalis „Natura 2000“ buveinių. Iš viso jų yra 268 tūkstančiai hektarų, trūksta dar 27 tūkst. hektarų, kuriuose būtų saugomos prioritetinės buveinės: Vakarų taiga, plačialapių medžių ir mišrūs miškai ir kitos. Kol jų nesaugome, gali pasikartoti atvejai, kai bus iškirsti plotai ir sunaikintos vertybės“, – perspėjo A.Stanislovaitis.
Todėl rengiama studija, kuri aiškiau apibrėš, kokie ūkininkavimo darbai kokiose buveinėse bus leidžiami bei pažymės naujas „Natura 2000“ teritorijas.
Didžiausia dalis (49 proc.) mano, kad miško pagrindinė paskirtis yra aplinkosauginė ir kad ūkinės veiklos ribojimus miškuose reikia griežtinti.
„Reikėtų saugoti dar 6500 hektarų Vakarų taigos buveinės. Dauguma šių buveinių yra pušynuose, o pušynai turi didelę ekonominę vertę. Todėl gali būti, kad pradėję inventorizaciją rasime, kad dalis šių buveinių jau yra iškirsta“, – nerimavo pranešėjas.
Jis taip pat paragino atsisakyti „vienadienio ūkininkavimo“ miškuose praktikos ir požiūrio „Atėjau. Iškirtau. Pamiršau.“
Visuomenė – už žaliuojančius miškus
Siekian apsaugoti mišką siūloma saugomose teritorijose esančiose Europos Bendrijos svarbos buveinėse sustabdyti kirtimus 5-eriems metams, o nesaugomose teritorijose buveinių kirtimus vykdyti tik atlikus papildomą vertinimą.
Kaip jau minėta Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba jau pradėjo sudarinėti sutartis su privačių miškų savininkais. Už įsipareigojimus saugoti retas rūšis ir buveines savininkams žadama išmokėti kompensacjas.
Miško savininkai nebuvo palankiai nusiteikę, girdėdami tiek Aplinkos ministerijos, tiek Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pasiūlymus. Tačiau jie taip pat neturi absoliučios laisvės atlikti veiksmų savo valdomoje teritorijoje, privalo atsižvelgti į visuomenės interesus. O kokie tie interesai?
Dr. Marius Kavaliauskas konferencijoje trumpai apžvelgė visuomenės nuomonės tyrimus miškų klausimu. Visuomenės nuomonę apie miškus dažniausiai (33 proc.) formuoja draugų, pažįstamų giminaičių nuomonė, antroje vietoje – pats miškų vaizdas juose lankantis (30 proc.), tuomet lieka kitos priemonės: naujienos, socialiniai tinklai ir pan.
Tik 14 proc. apklaustųjų galvoja, kad Lietuvoje medienos kertama tik tiek, kiek jos priauga – o iš tiesų tai teisingas faktas. Vos dešimtadalis gyventojų mano, kad Lietuvos miškingumas auga. Didžiausia dalis (49 proc.) mano, kad miško pagrindinė paskirtis yra aplinkosauginė ir kad ūkinės veiklos ribojimus miškuose reikia griežtinti.
Pagrindinis miškininkavimo Vokietijoje principas: „Gerą medį kirsk, blogą palik“. Nes „blogas“ – dažniausiai biologiškai vertingesnis.
Dr. Marius Kavaliauskas įsitikinęs, jog visuomenė yra susiformavusi klaidingą nuomonę apie miškus, t.y. žmonės mano, kad situacija yra blogesnė, nei yra. Todėl ir nepakantumas kirtimams kasmet vis auga. Beje, net arti trečdalio apklaustų gyventojų sutiktų, kad iki 5 eurų nuo visų jų mokamų mokesčių būtų mokama saugomoms teritorijoms išlaikyti. Dr. M.Kavaliausko teigimu, trūksta švietimo, visuomenė turėtų būti informuojama, kokie plotai iš tiesų iškertami, kad miškų nykimas yra globali problema, tačiau Lietuvoje situacija nėra bloga.
Milijonai eurų ir tūkstančiai darbo vietų – tokios aukos reikalauja nekertami miškai
Kita vertus, Valstybinės miškų tarnybos direktorius dr. Albertas Kasperavičius pateikė skaičiavimus, kiek turėtume paaukoti, norėdami išsaugoti miškus.
VMT specialistai skaičiavimus atliko remdamiesi trimis scenarijais, kai pagal scenarijų A yra uždraužiami visi kirtimai absoliučiai visose Europos Bendrijos svarbos natūraliose miško buveinėse, pagal B scenarijų – tik „Natura 2000“ buveinėse, o pagal C scenarijų – buveinėse, kurių minimalų kiekį išsaugoti reikalauja Europos Sąjunga.
Taigi, pritaikius griežtesnius ar mažiau griežtus apribojimus būtų nenukirsta medienos, kurios vertė, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, siektų nuo 12,4 iki 84,8 milijono eurų, valstybė prarastų mokesčių nuo 4,5 iki 28 milijonų eurų, o kompensacijos privačių miškų savininkams siektų iki 21,1 milijono eurų kasmet (kompensacijas mokant 10 metų).
Taip pat dalis medynų ateityje pasiektų brandą ir už nustatytus kirtimų ribojimus privačių miškų savininkams reikėtų mokėti kompensacijas, kurių dydis, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, galėtų siekti nuo 4,2 iki 16,2 milijono eurų kasmet. Šios kompensacijos būtų mokamos 30 metų.
Taip pat gali tekti atleisti nuo 2500 iki 3500 miško ruošos ir medienos pramonės darbuotojų. Šiuo metu Aplinkos ministerijoje C scenarijus svarstomas kaip realiausias, leidžiantis suderinti valstybės finansines galimybes su būtinybe vykdyti prisiimtus europinius įsipareigojimus buveinėms išsaugoti.
Kalbėdamas apie teigiamą poveikį klimato kaitai, dr. Albertas Kasperavičius rodė skaičiavimus ir akcentavo, kad perbrendęs medynas jau nėra tiek naudingas kaupiant CO2, nes tiek, kiek jo sukaupiama, tiek pat medžių nuvirsta, pūna ir išskiria šias klimato kaitą skatinančias dujas.
Dr. Marius Kavaliauskas įsitikinęs, jog visuomenė yra susiformavusi klaidingą nuomonę apie miškus, t.y. žmonės mano, kad situacija yra blogesnė, nei yra.
Po jo kalbėjęs mokslininkas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Gediminas Brazaitis purtė galvą: „Jei saugosime mažiau, tos buveinės ir rūšys neišliks. Mes žiūrime į pinigus, eurai mūsų akyse ir daugiau nieko nematome“, – sakė dr. G. Brazaitis.
Jis rekomendavo miškininkams įsigyti knygą „Ekologinis miškų valdymas“ („Ecological Forest management“), kurioje aprašoma, kaip saugant gauti ekonominės naudos. Mokslininko teigimu, vokiečiai šiuo metu kiekvienąkart įvertina: naudingiau mišką palikti ar kirsti. Ir svarstyklės dažniausiai nusveria miško, o ne žmogaus naudai.
„Pagrindinis miškininkavimo Vokietijoje principas: „Gerą medį kirsk, blogą palik“. Nes „blogas“ – dažniausiai biologiškai vertingesnis. O „geras“ – vertingesnis ekonomiškai. Kalbame apie miško atsodinimą, bet vienos rūšies jaunuolynai gamtininkui yra dykuma – turime turėti įvairaus amžiaus ir įvairių rūšių medžių“, – kalbėjo prof. dr. G.Brazaitis.
Jo teigimu, Europoje tvarkant mišką imituojama gamtos stichijų padaryta žala: miškai iškertami mažais kvadratėliais, it juos būtų išlaužiusi vėtra, imituojama gaisrų padaryta žala.
6 miško grupes papildys dar viena, kirtimų plotą siūloma mažinti
Galiausiai Aplinkos ministerijos Vyriausiasis patarėjas miškų politikos klausimais dr. Nerijus Kupstaitis pristatė siūlomus Miškų įstatymo pakeitimus. Vienas svarbiausių pasiūlymų – saugotinas Europos Bendrijos svarbos miško buveines išskirti į visiškai naują IIC miškų grupę. Šioje grupėje būtų leidžiami tik biologinei įvairovei reikalingi kirtimai. Šiuo metu jau egzistuoja 6 miškų grupės – I, IIA, IIB, III, IVA ir IVB. Naujai IIC grupei būtų priskirta apie 150 tūkstančių hektarų vertingiausių Lietuvos miškų.
Taip pat reikėtų numatyti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kad būtų įmanoma atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralias atviras buveines. Nes nykstančioms rūšims reikalingos ir atviros buveinės, o kai kur jos yra užžėlę mišku.
III grupės miškuose planuojama sumažinti didžiausio leistino ploto plynuosius kirtimus nuo 5 iki 3 hektarų, o valstybiniuose (regioniniuose ir nacionaliniuose) parkuose ir draustiniuose – iki 1 hektaro. Šis sumažėjimas, kaip ir papildomas kirtimų apribojimas natūraliose miško buveinėse, gali būti kompensuojamas intensyviau kertant ūkiniuose (IV grupės) miškuose.
„Ūkiniuose (privačiuose ir valstybiniuose miškuose) mes kasmet kaupimui paliekame po 3,7 m3 medienos. Todėl turime per didelį kiekį perbrendusios medienos, kurį galėtume panaudoti daug racionaliau“, – sakė dr. Nerijus Kupstaitis.
Aplinkos ministerijos siūlomiems pakeitimams įgyvendinti kasmet reikėtų iki 10 milijonų eurų kompensacijoms privačių miškų savininkams. Vis dėlto, daugiausia tai būtų „Natura 2000“ išmokos, mokamos iš europinių lėšų. Ūkinės veiklos apribojimai dėl natūralių miško buveinių išsaugojimo būtų taikomi apie 30 tūkst. privačių miškų hektarų plote, kas sudaro apie 3 proc. nuo visų privačių miškų ploto Lietuvoje.
Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis diskusijoje teigė, kad jei draudimai bus didelio masto, minėti 2000-3000 miškų ūkio srityje dirbančių žmonių skubės įsigyti skrydžių bendrovių bilietus ir paliks Lietuvą. Vis tik besipiktinantiems miško savininkams institucijų atstovai priminė, kad jie turi įsipareigojimų ir visuomenei.
Mokslininkai nustatė, kad tik 14 proc. miško buveinių nekyla jokių grėsmių – kitų struktūra yra daugiau ar mažiau yra pakeista.
„Neturėkite iliuzijų, jog kiekvienas ūkinės veiklos apribojimas miškuose turėtų būti kompensuojamas. Savininkas miške neturi absoliučios nuosavybės teisės, jo veikla yra ribojama visuomenės labui. Miškų politikos tikslas yra nusistatyti ribą, kokios veiklos apribojimas yra kompensuojamas“, – sakė dr. N.Kupstaitis.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis taip pat pridūrė, jog tarnyba yra pasirengusi sudaryti sutartis su savininkais ir mokėti jiems kompensacijas, tik pastarieji neturėtų įsiveržti į šią instituciją su klausimu: „Saugosiu, o kur dabar mano du milijonai?“
