Parkas taip pavadintas, nes jame yra ketvirtas pagal dydį ežeras Lietuvoje – Sartų ežeras.
Sartų ežeras labai išsišakojęs, jo kranto linija primena medį ir yra ilgiausia Lietuvoje. Kadangi ežerą maitinantis vandenų baseinas beveik šimtą kartų didesnis už patį ežerą, jo vandens lygis pavasarį pakyla iki poros metrų. Šiose apylinkėse labai daug pelkių, ir daugiau nei pusė iš jų – žemapelkės. Per parką ir Sartų ežerą teka Šventoji.
Siekiant išsaugoti šio ežero kraštovaizdį, aplink jį esančias unikalias vietoves, augaliją bei gyvūniją 1992 metais buvo įkurtas regioninis parkas. Juk čia yra daug augalų ir gyvūnų, įrašytų į Raudonąją knygą. Čia peri juodasis gandras, jūrinis erelis, veisiasi baltieji kiškiai, ūdros, gyvena tetervinai, žvirblinės pelėdos ir daugelis kitų.
Nuo priešistorinių laikų žmonės gyveno ne tik šiose apylinkėse, bet ir didžiausiose ežero salose, kurių yra septynios.
Tai liudija rytinėje ežero pakrantėje esantis Velikuškių piliakalnis, o maždaug už pusantro kilometro, prie Sartų ežero Bradesių įlankos - antrasis Velykuškių piliakalnis. Nuo jų atsiveria įspūdingi vaizdai.
Pasakojama, jog kadaise slėnyje tarp Bradesių piliakalnio ir Sartų ežero buvo didžiulis ąžuolynas – šventoji giria. Dabar jį primena gamtos paminklu paskelbtas Bradesių ąžuolas.
Įdomu, kad šiose vietose gyveno sėlių gentis, tai liudija vietovardžiai, pavyzdžiui Antazavė.
Kviečiame pasigrožėti Sartų regioninio parko vertybėmis, kurias užfiksavo mūsų fotografas.
