Kol suaugusieji diskutuoja, kaip efektyviai pereiti prie neutralaus poveikio klimato kaitai, Lietuvos moksleiviai imasi iniciatyvos įrodyti, kad sukurti tvarų verslą įmanoma net ir turint nedidelius žmogiškuosius ir finansinius išteklius bei daug kūrybiškumo. Jiems rūpi, kad verslas darytų kuo mažesnę neigiamą įtaką aplinkai, o žmonės keistų savo mąstymą. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) inicijuoto projekto „Žaliasis mėnuo“ diskusijų apie tvarumą cikle dalyvavę moksleiviai ir ekspertai sutarė, kad būtent tvarios iniciatyvos keis vartotojų mąstyseną.
Užuot laukę įkvėpimo, ima ir daro
Šiaulietė Lėja Linkevičiūtė, plėtojanti natūralios kosmetikos prekės ženklą „PIEVA cosmetics“, akcentavo, kad su šia iniciatyva norėtų sieti ir savo ateitį. Kol kas mergina visu savo projektu – nuo kremų sudėties iki pakuotės – rūpinasi savarankiškai. Laiko tam skiria po pamokų ir neslepia, kad dažnai dėl to tenka ir panaktinėti, tačiau atrastas pomėgis labai motyvuoja.
Idėja kurti drobeles maistui laikyti, gaminamas su bičių vašku, kaunietėms moksleivėms Saulei Marijai Zagorskaitei ir Rimantei Škarnulytei kilo pastebėjus, kad namuose sunaudojama daug maisto plėvelės bei folijos. „Įprastai buityje naudojamai maistinei plėvelei, folijai suirti reikia net kelių šimtų metų, o mūsų drobelės yra daugkartinio naudojimo, gaminamos iš siuvėjoms likusių medžiagų atraižų“, – sakė jaunosios bendrovės kūrėjos, idėjų ir patarimų šiam sumanymui įgyvendinti pasisėmusios ir iš tėvų, kurie jas labai palaiko.
Draugiškas gamtai muilo kapsules „Burbuliukai“ gaminančios panevėžiečių jaunosios bendrovės atstovės Goda Dunajevaitė ir Sofija Šaltenytė sprendimą, kaip sukurti muilą, kurį greitai būtų galima paversti skystu ir supilti į daugkartinį dalytuvą, atrado mokykloje.
„Nusprendėme, kad norėtume sumažinti didelį plastiko kiekį, naudojamą vienkartinėms skysto muilo pakuotėms gaminti. Apie tai pasikalbėjome su chemijos ir biologijos mokytojomis, o jos mums pametėjo mintį, kokia muilo sudėtis leistų pagaminti kapsules, kurios vartotojams būtų parduodamos kieto pavidalo, o namuose galėtų būti greitai paverstos skystu muilu“, – teigė „Burbuliuko“ kūrėjos.
Pažangiausi – jauni miestiečiai
Nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“, kurios misija yra ugdyti jaunus verslius žmones, vadovė Andželika Rusteikienė akcentavo, kad jaunoji karta yra ta, kuriai labiausiai rūpi planetos sveikata, gamtiniai resursai. Todėl jaunimas neabejotinai stiprins tvarumo tendencijas ir to mokys suaugusiuosius.
„Projekte „AcceleratorX“, kurio metu moksleiviai kuria jaunus verslus, pastebėjome, kad bene 50 proc. vaikų vienaip ar kitaip integruoja tvarumą į savo veiklą bei bendradarbiauja su įvairiomis aplinkosaugos organizacijomis. Jaunajai kartai rūpi ne tik kokį produktą jie pagamins, bet ir kaip tas produktas bus gaminamas, kokiu būdu jis pasieks vartotoją“, – teigė A.Rusteikienė.
Tai, kad didžiausią dėmesį tvarumui šiuo metu skiria jaunesnės kartos atstovai, pabrėžė ir „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
„Balandžio mėnesį atlikome tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad reguliariai tvarias paslaugas ir prekes šiuo metu renkasi tik 23 proc. respondentų, o beveik pusei jų tvarumas nėra svarbus. Tačiau šio tyrimo rezultatuose labai išsiskyrė jaunų miestiečių požiūris, kuriems tvarūs įpročiai yra tapę gyvenimo būdu, todėl manau, kad būtent jaunimas ir bus pagrindinė žaliųjų iniciatyvų varomoji jėga“, – akcentavo ji.
Sėkmės istorijos skatina veikti
Viena iš priežasčių, kodėl į tvarumą orientuotas mąstymas taip sparčiai įsibėgėja visose mūsų gyvenimo srityse, yra ir aktyvi valstybės bei Europos Sąjungos institucijų komunikacija šiomis temomis, mano SEB Inovacijų centro vadovas Audrius Rutkauskas.
„Informacija padeda šviesti visuomenę ir verslą bei kuria įrankius, kurie padeda atskirti, kas yra tvaru. Taip pat svarbu nepamiršti, kad verslas iš esmės egzistuoja tam, kad spręstų tam tikrą vartotojo problemą, o problemų, susijusių su klimato kaita ir aplinkosauga, mūsų planetoje yra daug. Šių problemų iškėlimas, bendras sutarimas jog joms turime skirti prioritetą kuria ir naujas galimybes verslui“, – sakė A.Rutkauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad didelį postūmį domėtis tvarumo tema jaunoms įmonėms suteikia kitų bendrovių, ypač startuolių, pavyzdžiai. „Viena sėkmės istorija dažnai paskatina kitą. Tarkime, drabužių mainų platformos „Vinted“ veikla nuo pat pradžių glaudžiai siejosi su tvarumu ir jų sėkmė paragino ne vieną jauną verslą žengti aplinkai draugiškesniu keliu. Šiuo metu apie 80 proc. naujų startuolių Lietuvoje teigia, kad kurdami savo prekes ar paslaugas jie galvoja apie tvarumą. Tai yra labai geras ženklas“, – teigė A.Rutkauskas.
Tvariems pokyčiams – tvarūs finansai
Kad jaunoji karta yra ypač imli tvariems pokyčiams, pastebi ir finansų sektorius. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, finansų bei kredito įstaigos siekia greitai reaguoti į klientų lūkesčius.
„Šiemet atlikome tyrimą, kuris parodė, kad labiausiai į tvarias iniciatyvas yra linkę jaunesni gyventojai. Įdomu tai, kad, be įprastų prekių ir paslaugų tvarumo, jiems rūpi ir žaliosios iniciatyvos finansų srityje. Kaip sparčiai sugebėsime transformuoti savo įpročius ir verslo daromą poveikį aplinkai, labai glaudžiai susiję su tuo, kaip tvarias iniciatyvas palaikys Lietuvoje veikiantys bankai. Pirmieji tvarūs finansiniai produktai jau yra sukurti, o finansinės technologijos taip sparčiai žengia į priekį, kad prieiga prie tvarių veiklų finansavimo ateityje bus gerokai lengvesnis ir įsitvirtinusiems, ir jauniesiems verslams“, – sakė E.Čipkutė.
Lietuvoje veikiantys bankai jau yra pristatę ne vieną į tvarumą orientuotą finansų produktą: verslui teikia paskolas atsinaujinančios energijos, energijos vartojimo efektyvumo, aplinkai draugiško transporto, atliekų tvarkymo, tvarios miškininkystės ir kitiems projektams, kuria specialius lizingo produktus, skirti padėti verslui įsigyti atsinaujinančiais energijos ištekliais varomas transporto priemones.
Rinktis tvarius sprendimus skatinami ir privatūs klientai – jie gali pasinaudoti palankiomis sąlygomis įsigydami aplinkai draugiškus naujus ar naudotus automobilius, įsirengdami nuosavą saulės elektrinę arba įsigydami nutolusią, gerindami būsto energetinį efektyvumą, rinktis kaupimą tvariai investuojančiame trečiosios pakopos pensijų fonde.
Ekspertai sutaria, kad sėkmingi tvaraus verslo pavyzdžiai paskatins ir kitas įmones žalinti savo veiklą, o ignoruoti jaunosios kartos iniciatyvas ir didelį dėmesį planetos sveikatai būtų netoliaregiška. „Visais laikais jaunimas veda pasaulį į priekį, nes jie nebijo eksperimentuoti, domisi naujomis technologijomis, o šiuo atveju – tvariomis technologijoms. Tai yra ta karta, kuri ateityje turės didžiulę perkamąją galią,
todėl verslas jau dabar turėtų galvoti, kokius produktus ir paslaugas jiems pasiūlyti, kad pateisintų jaunimo lūkesčius“, – sakė E.Čipkutė.
