Keletas vartotojų psichologiją tyrinėjančių JAV mokslininkų šiuo klausimų atliko tyrimą, siekdami nustatyti, ar, paaiškinus žmonėms, į ką paverčiamos jų perdirbimui atiduotos atliekos, išaugtų žmonių motyvacija rūšiuoti šiukšles.
Kaip turbūt jau žinote, net kai kuriose išsivysčiusiose šalyse – Jungtinės Valstijos yra viena iš jų – atliekų perdirbimo lygis yra apgailėtinai žemas. Apskaičiuota, kad 75 procentų JAV pakuočių yra tinkamos perdirbti, tačiau tik 30 procentų iš tikrųjų metamos į reikiamą konteinerį (iš jų dar mažiau perdirbama dėl užteršimo, neteisingo įdėjimo, mažos perpardavimo vertės ir, žinoma, ribotos įrangos.)
Kai žmonės skatinami rūšiuoti šiukšles, daugiausia dėmesio skiriama kaltės jausmui, švaistomiems ištekliams, priekaištams, koks baisus žmogus esate, jei šiukšlinate ir nerūšiuojate ir panašiai neigiamai retorikai.
Tokių žinučių perteklius viešojoje erdvėje net gali paskatinti perdėtą perdirbimo siekiamybę, pagrįstą saviapgaule – kai neperdirbamos atliekos sumaišomos su tinkamomis perdirbimui, viliantis, kad specialistai jas „kaip nors“ atrinks ir vis dėlto panaudos.
Taigi, šia tema susidomėję mokslininkai iš Pensilvanijos valstijos universiteto, Bostono koledžo ir Niujorko valstijos universiteto susibūrė į komandą, kad atliktų įdomų eksperimentą.
Kaip autoriai aprašo savo straipsnyje, publikuotame interneto svetainėje „The Conversation“, jie norėjo sužinoti, „ar paskatintus žmones susimąstyti apie iš perdirbtų medžiagų pagamintus produktus, jie jaustųsi labiau motyvuoti daugiau rūšiuoti ir mažiau švaistyti“.
Tyrėjai pradėjo nuo 111 koledžo studentų grupės – visų eksperimento dalyvių buvo paprašyta atsakyti į keletą klausimų raštu, o paskui papaišelioti ant popieriaus lapelio, tuomet jie buvo suskirstyti į tris grupes ir jiems buvo parodytas trumpas vaizdo įrašas.
„Viena grupė žiūrėjo bendrinę socialinę reklamą, kurioje buvo prašoma rūšiuoti šiukšlės ir rodoma, kaip popierius iš popieriaus atliekoms skirto konteinerio patenka į perdirbimo dėžes. Kitoms dviems grupėms rodytuose dviejuose siužetuose taip pat buvo parodytas arba naujas, iš perdirbtų žaliavų pagamintas popierius, arba iš perdirbtų atliekų pagaminta gitara.“
Studentams baigus pildyti klausimyną, jų buvo paprašyta išeinant iš kambario išmesti pripaišytą popierėlį. Pusė tų, kurie stebėjo bendrinį socialinės reklamos siužetą, išmetė popierių į būtent jam skirtą šiukšliadėžę, o tarp studentų, mačiusių, į ką perdirbamos popieriaus atliekos, tokių buvo net 80 procentų.
Atlikę dar keletą laboratorinių eksperimentų, mokslininkai nusprendė patikrinti savo hipotezę praktiškai. Jie palygino „Google“ skelbimus, kurie tiesiog ragino žmones atiduoti perdirbimui savo nudėvėtus džinsus su tokiais, kurie nurodė, kad džinsus galima perdirbti į specialią medžiagą tinkamą naudoti būsto izoliacijai. Perdirbto produkto aprašymas sulaukė daugiau paspaudimų nei bendrinis skelbimas.
Tuomet tyrėjų grupė surengė dvi atviras paskaitas Pensilvanijos universiteto studentų rengtame dideliame vakarėlyje po atviru dangumi – pusei studentų jie davė konkrečių pavyzdžių, į ką galima perdirbti atliekas, o kitai pusei pateikė tik bendrinės informacijos apie perdirbimą. Vėliau buvo palyginta, kaip abi studentų grupės rūšiavo šiukšles. Tyrėjai pamatė, kad tai, ką žmonės išgirdo paskaitoje atliekų rūšiavimo tema, turėjo įtakos jų elgesiui:
„Buvo pasverti vakarėlio dalyvių, klausiusių paskaitos, šiukšlių maišai. Tie studentai, kurie dalyvavo paskaitoje apie tai, ką galima pagaminti iš perdirbtų atliekų, į tam skirtus rūšiavimo konteinerius išmetė daugiau nei pusę savo atliekų, o tie, kurie klausėsi bendrinės informacijos, išrūšiavo mažiau nei penktadalį.“
Kokias galime padaryti išvadas? Detalės yra svarbu. Žmonėms įdomu žinoti, kokių originalių ir vertingų dalykų galima sukurti iš jų šiukšlių dėžės turinio, ir kai tai aiškiai paaiškinama, jie labiau linkę rūšiuoti šiukšles.
Šį faktą jau suvokia vis daugiau didelių kompanijų. Pavyzdžiui, „Nike“, „Timberland“ ir „Pepsi“, savo gaminiams ir pakuotėms naudoja perdirbtas medžiagas ir tai aiškiai nurodo jų etiketėse ir ant pakuočių. Galbūt ir savivaldybės bei šiukšlių perdirbimo įmonės galėtų pertvarkyti savo ženklus bei informacines lenteles viešosios erdvėse ir jose pavaizduoti įvairių kasdien mums reikalingų daiktų, kuriuos galima pagaminti iš perdirbtų atliekų?
