Plastiko tarša aktuali ir Afrikoje, tačiau kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kenija, imasi ryžtingų žingsnių, kad užkirstų kelią plastiko šiukšlėms.
2017 metais ši šalis įvedė plastikinių maišelių naudojimą, gamybą ir importą ribojantį įstatymą, o 2020 metų birželio mėnesį Kenijoje taip pat buvo uždrausta naudoti vienkartinius plastiko gaminius saugomose gamtos teritorijose, tokiose kaip nacionaliniai parkai, paplūdimiai ir miškai. Deja, plastiko tarša išlieka aktuali problema šioje Rytų Afrikos šalyje – plastiko atliekų vis dar galima rasti visoje jos teritorijoje.
Kita vertus, išradingi vietiniai gyventojai pasitelkia savo žinias ir sumanumą, kad ne tik padėtų perdirbti plastiką, bet ir paverstų šią paslaugą pelningu verslu. Naujienų portalas yahoo.com pateikia pavyzdį, kaip tai padarė inžinierė iš Nairobio Nzambi Matee, drauge su trimis kolegomis įkūrusi inovatyvią plastiko perdirbimo įmonę.
Keturi inžinieriai įžvelgė galimybę paversti maždaug 500 tonų plastiko atliekų (apskaičiuota, kad maždaug tiek jų kasdien išmetama Kenijos sostinėje) tvaria ir aplinkai draugišką medžiaga, iš kurios galima gaminti plytas, ir įkūrė įmonę „Gjenge Makers“.
Nzambi Matee, paaiškina, kaip viskas prasidėjo: „2017-aisiais mes pradėjome rinkti plastiko atliekas, jas parduodavome perdirbėjams. Maždaug po pusmečio pamatėme, kad surenkame daugiau atliekų, negu galime parduoti, negu perdirbėjai spėja perdirbti. Taigi pradėjome galvoti, ką galėtume padaryti su likusiu plastiku, kaip rasti pridėtinės vertės aspektą... Mums buvo įdomu, ar galime pateikti rinkai paklausų produktą, pagamintą iš plastiko atliekų. Taip ir pradėjome gaminti grindinio plyteles“.
Tai pačiais metais inžinierė su kolegomis Nairobyje ir atidarė gamyklą, pavadintą „Gjenge Makers“, kuri priima plastiko atliekas, vėliau jos sumaišomos su smėliu ir kaitinamos, o iš tokio mišinio pagamintos plytos yra penkis – septynis kartus tvirtesnės už betoną. Gamykla priima atliekas, kurių kiti perdirbėjai „nebegali priimti, nespėja perdirbti“, kalbėdama su „Reuters“ sakė N.Matee.
Plytos gaminamos iš įvairiausio plastiko, pavyzdžiui, pieno ir šampūno buteliukų, javainių ir sumuštinių pakuočių, kibirų ir virvių. Kiekvieną dieną „Gjenge Makers“ pagamina apie 1500 skirtingų dydžių ir spalvų plytų.
N.Matee yra medžiagų inžinierė, ji suprojektavo šios gamyklos įrangą kai jai tiesiog pabodo laukti, kol vyriausybės pareigūnai imsis ko nors, kad reikšmingai sumažintų taršą plastiku. „Man atsibodo būti nuošalyje“, – sakė ji „Reuters“.
Nuo atidarymo „Gjenge Makers“ jau perdirbo 20 tonų plastiko atliekų ir dabar N.Matee planuoja įrengti didesnį konvejerį, kuris leistų fabrikui patrigubinti savo gamybos apimtis.
