V.Graičiūnas pabrėžė, kad ekosistemoje plėšriosios žuvys užima itin svarbią vietą. Smulkioms, menkavertėms žuvims išėdus zooplanktoną ima nykti telkinio augmenija, be to, sustiprėja vandens žydėjimo (eutrofikacijos) procesai. Trumpai tariant, mažėjant plėšriųjų žuvų skaičiui, prastėja vandens telkinio būklė ir ištekliai.
Nauji lydekų žvejybos apribojimai
Nors uždraudus verslinę žvejybą ežeruose ir tvenkiniuose žuvų išteklių būklė pagerėjo apie du kartus, tačiau plėšriųjų žuvų kiekis gausėja ne taip sparčiai. Anot pašnekovo, tai lemia intensyvi žvejų mėgėjų veikla. Kauno marių žuvų biomasė per 5 metus išaugo beveik 4 kartus, sterkų pagausėjo daugiau nei 2 kartus, o kuojų – net 10 kartų. Tačiau lydekų ištekliai nuo 2014 metų beveik nepasikeitė.
Siekiant pagausinti išteklius nuspręsta uždrausti gaudyti mažesnes kaip 50 cm dydžio lydekas. Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresniojo patarėjo teigimu, masalui naudojamą gyvą žuvelę plėšriosios žuvys nuryja giliau negu dirbtinį masalą, todėl sugavus mažesnę, nei leidžia taisyklės žuvį, ją sudėtingiau paleisti gyvybingą ir nesužalotą.
Nuo šiol įrankius, kuriais žvejojama naudojant masalui žuvelę ar jos gabalėlį, skritulius, vėliavėles ar meškeres, jei masalui naudojama žuvelė, leidžiama naudoti tik 2, o Kuršių mariose – 3. Bendras leidžiamų naudoti įrankių skaičius nepasikeitė.
V.Graičiūnas pabrėžė, kad žuvys, kurių sugavimo limitas nustatytas vienetais (lydekos, sterkai, vėgėlės, šamai) įskaitomas į bendrą leidžiamą per vieną žvejybą pasiimti žuvų kiekį kilogramais. Kitaip tariant, vieno žvejo laimikis negali sverti daugiau kaip 5 kg, Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis nei 5 ar 7 kg. Stintų ir invazinių vėžių sugavimo kiekis neribojamas.
Mėgėjų žvejybos taisyklėse nurodytuose ežeruose, kurių ekologinę būklę siekiama pagerinti mažinant karpinių žuvų skaičių, nuo šiol draudžiama gaudyti ne tik mažesnes nei 65 cm, bet ir didesnes nei 90 cm lydekas. Tai svarbu įsiminti mėgstantiems žvejoti Biržulio, Kiemento, Lūksto, Neveiglo, Veisiejo ir kt. ežeruose (visas sąrašas pateiktas taisyklių 7 priede).
Klimato kaita – iššūkis šaltamėgėms žuvims
Dėl šiltėjančio klimato kyla grėsmė Lietuvos vandens telkiniuose gyvenančioms šaltamėgėms žuvims.
Dėl šiltėjančio klimato kyla grėsmė Lietuvos vandens telkiniuose gyvenančioms šaltamėgėms žuvims. Aplinkos ministerija nusprendė sugriežtinti lašišinių žuvų žvejybos tvarką. Visus nuo Vilnios upės žiočių iki Rokantiškių upės bei Žeimenoje sugautus upėtakius, kiršlius, lašišas ir šlakius nuo šiol privaloma paleisti. Be to, Vilnios upėje, nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos, draudžiama žvejoti naudojant natūralios kilmės masalus ir daugiau kaip vieną vienšakį kabliuką.
Žvejai turėtų įsiminti, kad nuo kovo 20 d. iki balandžio 20 d. Neries upėje draudžiama naktinė žvejyba. Sprendimas priimtas siekiant apsaugoti salačių išteklius. Aplinkosaugininkai pastebi, kad dažnai šios žuvys buvo neteisėtai gaudomos neršto metu, naktimis.
Nustatyta nemažai atvejų, kai prisidengiant invazinių vėžių gaudymu buvo vykdoma neteisėta žvejyba upėtakių neršto metu. Dėl to atnaujintos mėgėjų žvejybos taisyklės draudžia gaudyti žuvis ir vėžius nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. upėse, kuriose neršia upėtakiai.
Laukia dar griežtesni apribojimai
Aplinkos ministerija siekia apsaugoti lašišinių žuvų išteklius ir ruošia naujus apribojimus limituotai lašišų bei šlakių žvejybai. V.Graičiūno teigimu, siekiant, kad daugiau lašišų pasiektų nerštavietes, numatoma uždrausti žvejybą vasaros laikotarpiu. Anot jo, šiuo metu lašišas ir šlakius, įsigijus specialią žvejybos kortelę, leidžiama žvejoti ištisus metus, išskyrus neršto laikotarpį.
Aplinkos ministerija siekia apsaugoti lašišinių žuvų išteklius ir ruošia naujus apribojimus limituotai lašišų bei šlakių žvejybai.
Patvirtinus naują tvarką, bus leidžiama gaudyti tik į jūrą grįžtančias ir neršti plaukiančias lašišas. Kitaip tariant, žvejoti bus leidžiama nuo gruodžio 25 d. iki balandžio 30 d. bei nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. Nemuno upėje lašišų ir šlakių žvejybą numatoma drausti nuo gegužės 1 d. iki gruodžio 25 d.
Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas paaiškino, kad žvejojantys Merkyje, kuriame organizuojama limituota upėtakių ir kiršlių žvejyba, galės įsigyti savaitės trukmės žvejo mėgėjo korteles, nes šiuo metu leidimas galioja tik vieną dieną.
Mokslininkai pastebėjo, kad per paskutinį šimtmetį plačiažnyplių vėžių sumažėjo net 10 kartų, todėl jie įtraukti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Apskaičiuota, kad nesiėmus jokių veiksmų ši rūšis iki 2060 metų visai išnyktų. Be to, palaikyti gerą populiacijos būklę įpareigoja Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (Berno konvencija) bei Europos Sąjungos Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos (Buveinių direktyva). Taigi, atnaujintos mėgėjų žvejybos taisyklės draudžia gaudyti plačiažnyplius vėžius.
Karšius žvejos ištisus metus
Paskelbtose taisyklėse numatyti ne vien draudimai – nuo šiol Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose polderiuose žvejai galės gaudyti karšius ištisus metus. Žvejoti karšius visuose Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose, išskyrus polderius, negalima nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d.
Be to, žiemą žvejojant seliavas ir stintas bus leidžiama naudoti ne 6, kaip buvo iki šiol, o 12 kabliukų. Džiugi žinia Vilniečiams – nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 25 d. nenaudojant dirbtinių masalų ar žuvelės bus galima žvejoti Neryje ne nuo Šilo g. tilto, bet nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto.