Krisdamas atgal į Žemę toks medinis palydovas sudegtų atmosferoje, neišskirdamas jokių kenksmingų medžiagų ir nesukeldamas kosminių šiukšlių lietaus.
Jei šis japonų sprendimas pasiteisintų, tai labai padėtų spręsti vis aštrėjančią kosminės taršos problemą. Ekspertai jau kurį laiką perspėja apie nuolat augančią kosminių šiukšlių nukritimo į Žemę grėsmę, nes į kosmosą paleidžiama vis daugiau erdvėlaivių ir palydovų.
Palydovai vis dažniau naudojami komunikacijos tikslais, televizijai, navigacijai ir orų prognozėms. Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenimis, šiuo metu aplink Žemę sukasi beveik 6000 palydovų. Apie 60% jų yra neveikiantys (kosminės šiukšlės). Tyrimų įmonė „Euroconsult“ apskaičiavo, kad šį dešimtmetį į erdvę kasmet bus paleidžiama 990 palydovų, o tai reiškia, kad iki 2028 metų mūsų planetos orbitoje gali būti 15 000 palydovų.
Kosminės atliekos erdvėje keliauja neįtikėtinai dideliu greičiu, viršijančiu 35 888 kilometrus per valandą, todėl gali padaryti didelės žalos objektams, į kuriuos atsitrenkia. Pavyzdžiui, 2006 metais nedidelė kosminė šiukšlė susidūrė su Tarptautine kosmoso stotimi ir atskėlė atplaišą nuo labai stipriai sutvirtinto lango.
Akivaizdu, kad ateityje kosminių šiukšlių tik daugės ir jos gali kelti grėsmę ne tik kosminėje erdvėje esantiems objektams, bet ir objektams, esantiems Žemėje. Šiuo metu kosmoso ekspertai ir kiti mokslininkai tiria įvairias galimybes pašalinti kosminį šlamštą iš orbitos arba bent ir sumažinti jo kiekį.
Japonų kompanija „Sumitomo Forestry“, užsiimanti medžio apdirbimu ir baldų gamyba, teigia, kad jau pradėjo tyrinėti medžių augimą ir medienos medžiagų panaudojimo kosmose galimybes. Drauge su Kioto universitetu ši įmonė pradės eksperimentuoti su skirtingomis medienos rūšimis ekstremaliomis Žemės sąlygomis.
„Mes labai susirūpinę tuo, kad visi palydovai, kurie vėl patenka į Žemės atmosferą, ten užsidega ir šio degimo proceso metu sukuriama mažų aliuminio oksido dalelių, kurios plūduriuos viršutinėje mūsų planetos atmosferos dalyje dar daugybę metų“, – kalbėdamas su BBC žurnalistais sakė Kioto universiteto profesorius ir astronautas Takao Doi, kuris 2008 metų kovą lankėsi Tarptautinėje kosminėje stotyje tuometinės misijos metu.
„Kitame projekto etape bus sukurtas inžinerinis medinio palydovo modelis, tada mes pagaminsime bandomajam skrydžiui skirtą modelį“, – pridūrė profesorius T.Doi.
„Sumitomo Forestry“, priklausanti „Sumitomo“ įmonių grupei, įkurtai daugiau nei prieš 400 metų, teigė, kad ji ir toliau ieškos būdų sukurti labai temperatūros pokyčiams ir saulės spinduliams atsparias medines medžiagas. Kokia būtent mediena bus naudojama ir kaip ji bus apdorojama, pasak kompanijos atstovų, kol kas yra komercinė paslaptis.
