Todėl net ir tokia sudėtinga ir kompleksiška tema kaip klimato kaita gali būti gvildenama žaidžiant. Šiame straipsnyje pristatome įdomiausius klimato kaitos kompiuterinius ir fizinius žaidimus.
Auganti žaidimų paklausa
2020 m. pasaulyje buvo priskaičiuojama daugiau kaip 2,6 mlrd. kompiuterinių žaidimų žaidėjų ir pastarieji pandemijos metai jų gretas dar pagausino. Auga ne tik žaidėjų, bet ir vaizdo žaidimų pramonės pajamos – praėjusiais metais jos sudarė 140 mlrd. dolerių per metus – daugiau nei Holivudo, Bolivudo ir muzikos įrašų pardavimai kartu sudėjus.
Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje buvo sukurta daugybė žaidimų gamtosaugos ir klimato kaito tema. Mokslininkai Jason S. Wu ir Joey J. Lee žurnale „Nature Climate Change“ publikuotame straipsnyje teigia, kad žaidimai šia tema yra tinkamas būdas klimato kaitos iššūkiams spręsti.
Žaidimų įvairovė
Klimato, visuotinio atšilimo arba klimato kaitos, žaidimai, yra prisiskiriami rimtų žaidimų kategorijai, kitaip tariant, jų pagrindinis tikslas nėra pramoga. Šie žaidimai imituoja ir analizuoja realaus gyvenimo problemas, leidžia žaidėjams jas patirti. Klimato kaitos vaizdo žaidimų problemos paprastai yra energijos vartojimo efektyvumas ir ekologiškų technologijų diegimas, būdai sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas.
J. S. Wu ir J. J. Lee pateikia lentelę, kurioje klasifikuoja klimato žaidimus.
| Formatas | Žaidimų pavyzdžiai |
| Su tiesioginiu vadovavimu | „Climate Diplomat“ |
| Kortų ir stalo | „Arctic Saga“; „EcoChains: Arctic Crisis“; „Keep Cool“ |
| Kompiuterinis | „Anno 2070“; „Climate Challenge“ „Fate of the World“ |
| Mobilus | „Climate Mission 3D“; „WB Climate“ |
| Apjungiantys | „FutureCoast“ „Greenify“ „Love Letters to the Future“ |
Žaidimų galia
„Žaidimai gali būti galingas būdas mokyti, įtikinti ar informuoti apie svarbias temas, - teigia Joey Lee. – Gerai suprojektuoti žaidimai suteikia tokias mokymosi galimybes, kurios labai skiriasi nuo vadovėlių ar vaizdo įrašų; turinys nėra tik „įsisavinamas“, žaidimai pateikia realybės modelį arba sistemą, su kuria mokinys (studentas) gali bendrauti ir žaisti“.
Pasak vieno iš Jungtinių Tautų (JT) Aplinkos apsaugos programos (UNEP) direktorių jaunimo klausimais Sam Barratt „Žaidimų pramonė šiuo metu yra bene didžiausia pramogų rūšis, o jos pasiekiamumas ir įtraukimo galios yra beprecedentės. Tinkamai pritaikyti, žaidimai gali būti pagrindinis kelias siekiant paskatinti diskusijas aplinkosaugos klausimais“. Jis tikisi, kad COP26 susitikimo metu Glazge pavyks pasiekti 1 milijardą žaidėjų kurie ne tik supras, bet ir imsis veiksmų.
Jungtinių Tautų Plėtros programa (UNDP) pati išleido naują mobilų žaidimą pavadinimu „Mission 1.5“ kurio tikslas – šviesti pasaulio piliečius apie klimato pokyčius ir leisti jiems balsuoti dėl galimų sprendimų. Jo pavadinimas reiškia įsipareigojimą išlaikyti vidutinės temperatūros kilimą žemiau 1,5 °C ribos – kaip numatyta Paryžiaus klimato susitarime. Pasak kūrėjų, tikimasi, kad žaidimas įtrauks maždaug 20 milijonų žmonių.
Ištisos aplinkosaugos žaidimų platformos
Nemažai internetinių platformų siūlo žaisti arba suteikia nuorodas į egzistuojančius klimato žaidimus. Pavyzdžiui, „Games4Sustainability“ platforma siūlo daugiau nei 100 įvairaus sudėtingumo ir tematikos žaidimų – visi jie siejasi su Jungtinių Tautų darbotvarkės 2030 darnaus vystymosi tikslais.
„Legends of Learning“ platforma padeda mokytojams paversti savo pamokas įdomiomis, įtraukiančiomis, naudojant moksliniais tyrimais pagrįstus gamtos žaidimus.
„Climate Collage“ („Klimato koliažas“) – tai žaidimas, prieš penkerius metus inicijuotas V. Masson-Delmotte (vienos iš Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) vadovių). Žaidimas skatina į vientisą paveikslą sudėlioti visus su klimato kaita susijusius reiškinius ir procesus nuo priežasčių iki pasekmių. Jis vyksta grupėse, žaidžiama kortomis su svarbiausiais klimato kaitos teiginiais (bei jų paaiškinimais). Žaidėjai bando korteles sudėlioti į vientisą seką ir po maždaug 3 valandų gauna priežasčių-pasekmių koliažą. Žaidimas baigiasi diskusija, kurioje dalyviai apibūdina kilusius jausmus ir galimus sprendimus.
Nuo 2018 m. „Climate Collage“ tapo daugiau nei žaidimu, bet vieša iniciatyva kurios tikslas – šviesti apie klimato pokyčius. Organizacija nuolat rengia dirbtuves norintiems išmokti vesti ir platinti šį žaidimą. Covid-19 metų jos prieinamos nuotoliniu būdu. Taip pat, organizacija ketina aktyviai dalyvauti tarptautinio susitikimo COP26 renginiuose Glazge.
Klimato kaitos prisitaikymo žaidimas
„The Climate Adaptation Game“ („Klimato adaptacijos žaidimas“) – tai žaidimas, kurį 2019 m. sukūrė Švedijos nacionalinis žinių ir klimato kaitos prisitaikymo žinių centras (SMHI) kartu su Linköpingo universitetu ir vidurinių mokyklų mokytojais. Čia žaidėjams tenka iššūkis taip pertvarkyti išgalvotą Weatherton miestą, kad jis būtų prisitaikęs prie klimato pokyčių. Apsnūsti neleidžia ekstremalūs orų įvykiai, tokie kaip karščio bangos ir smarkus lietus. Pavyzdžiui, jūsų bus paprašyta išgelbėti ligoninę nuo potvynio ir padidinti žemės ūkio atsparumą sausroms. Ar tai visi iššūkiai? Norėtumėt!
„Be miesto pritaikymo klimato pokyčiams, jūs taip pat turite išlaikyti patenkintus gyventojus, klestinčią ekonomiką ir kartu siekti darnaus vystymosi tikslų,“ – sako Pontusas Wallinas, vienas žaidimo kūrėjų.
Žaidimą galima žaisti vienam arba su draugais (žaidėjai gali rinktis iš 7 skirtingų vaidmenų), jį galima atsisiųsti nemokamai.
Mokslas ir žaidimai greta
Svarbu paminėti, kad į žaidimų, galvosūkių, viktorinų, dėlionių ir kitų interaktyvių priemonių naudojimą įsitraukia ir rimtos mokslinės institucijos. Pavyzdžiui JAV Aplinkos apsaugos agentūra EPA, Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdyba NASA, taip pat siūlo nesudėtingų interaktyvių žaidimų.
Neatsilieka ir ES institucijos. Dar 2005 m. Europos aplinkos agentūra (EEA) pasiūlė kompiuterinį žaidimą „Honoloko“, o ES iniciatyva „Pasaulinis klimato kaitos aljansas“ (GCCA+) siūlo patikrinti savo žinias žaidžiant internetinius žaidimus. Europos Komisijos paskyroje jaunimui galima rasti ir stalo žaidimą, ir interaktyvią apklausą lietuvių kalba!
Jungtinių tautų aplinkosaugos programa (UNEP) 2019-aisiais inicijavo „Playing for the Planet Alliance“ projektą, kuris subūrė net 29 garsiausias žaidimų bendroves (tokias kaip „Sony Interactive Entertainment“, „Microsoft“, „Google Stadia“). 2020 m. organizuotas „Green Game Jam“ renginys įtraukė 110 milijonų žaidėjų per 11 pagrindinių žaidimų kurtų tokių studijų kaip „Angry Birds“ ir „Subway Surfers“. Šiemet renginys turėtų vykti mobiliosiose platformose kovo-gegužės mėnesį.
„Klimatosūkis“ kviečia pažaisti dėl klimato
Žaidimai nebūtinai turi būti reikalauti iš žaidėjų rasti sudėtingus sprendimus – jie gali tiesiog priminti apie gamtos grožį. Pavyzdžiui, žaidimo „Photosynthesis“ kūrėjas Hjalmar Hach („Blue Orange“) siekia, kad pasinertume į magišką miško pasaulį.
Dar įvairesnio gamtinio pasaulio kūrimą leidžia žaidimas „Planet“. Jo kūrėjas lietuvis Urtis Šulinksas („Blue Orange“) siūlo kurti dykumas ir kalnų grandines, plėsti savo miškus, vandenynus ir ledynus, kad būtų sukurta palanki aplinka gyvūnams. Dar viena graži išimtis yra Lijanos Kanarskienės nuotaikingas, spalvingas bei skirtingus sudėtingumo lygius siūlantis stalo žaidimas vaikams „Rūšiavimo ABC“.
Projektas „Klimatosūkis“, kurio vienas pagrindinių tikslų yra per įvairius žaidimus ir mobilias aplikacijas edukuoti jaunus žmones ir suaugusius apie klimato kaitą, taip pat artimiausiu metu pristatys vieną stalo žaidimą ir vieną mobiliąją aplikaciją.
Pirmiausia, bendradarbiaudami su žaidimų platforma „LoQuiz“, projekto atstovai sukūrė Vilniaus klimato kaitos orientacinį žaidimą kurio metu dalyviai turėjo atspėti 10 su klimato kaita susijusių taškų ir įveikti šią trasą. Panašus klimato kaitos orientacinis žaidimas netrukus bus paskelbtas ir Kaune, jį kartu su projekto komanda kuria Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai.
Taip pat projektas yra numatęs organizuoti geocashing tipo žaidimą Lietuvoje ir dar 6 projekto šalyse. Projekto nariai Čekijoje, organizacija „Na mysli“ jau baigė kurti stalo žaidimą klimato kaitos tematika, kuris šią vasarą turėtų būti išleistas ir pasiekti Lietuvą.
Pasak organizacijos direktorės Viktorie Tenzerova žaidime, pavadintame „Terra Futura“ žaidėjams teks užduotis sukurti tvarią ekonomiką ir apsaugoti savo šalies žemę.
„Galimybių tai padaryti bus įvairių, tačiau ne visos jos – „švarios“, – sako V. Tenzerova. Šis žaidimas sukurtas taip, jog teršiant ir nekreipiant dėmesio į besikaupiančias atliekas, pasekmes patiria visi žaidėjai – nes juk gyvename vienoje bendroje planetoje.
„Klimatosūkis“ jau šiemet pristatys ir programėlę, kuri leis žaisti keičiant (arba ne) savo kasdienius įpročius. Programėlėje galėsite realiu laiku stebėti, kaip atrodo jūsų turimas žemės lopinėlis, kaip kintant jūsų įpročiams jaučiasi įvairios Lietuvai būdingos rūšys. Programėlės kūrėjai jau įtraukė į žaidimą vieną dėl besniegių žiemų kenčiančią Lietuvos rūšį – Baltajį kiškį ir dalinasi šio padarėlio vaizdu.
Daugiau projekto naujienų galite rasti klimatosukis.lt
