Šį skaičiavimą atliko Sciencealert.com. Tai – visiškai hipotetinė užduotis, o ne sprendimų paieškos.
Žmonių skaičius Žemėje vis dar auga – mūsų jau beveik 8 milijardai. Jei kiekvienas žmogus kasmet pasodintų po medį ir tai tęstųsi 20 metų, Žemę papildytų 160 milijardų naujų medžių. Aišku, vaikai, senoliai ir neįgalieji medžių sodinti negali, bet galbūt šią pareigą už juos atliktų artimieji. Dar įsivaizduokime, kad rade žuvusį medelį jį pakeistumėte nauju.
Medžiai, kaip ir kiti žalieji augalai užsiima fotosinteze. Jie sugeria anglies dvideginį, iš jo pasiima anglį, o mums atiduoda deguonį. Skirtingi medžiai sugeria skirtingą anglies dvideginio kiekį. Kadangi fotosintezei reikalinga šviesa, šaltesniuose regionuose augantys medžiai sugeria mažiau CO2. Bet paprastumo dėlei sakykime, kad kiekvienas medis per metus vidutiniškai sugeria 22,7 kg anglies dvideginio. Taigi, vieno žmogaus per 20 metų pasodinti medžiai vėliau sugertų po 450 kg CO2 per metus. Tai, žinoma, nėra daug, bet juk tai – tik 20 medžių.
Vidutinis amerikietis per metus į atmosferą išmeta po 15,5 tonas anglies dvideginio, tačiau tai – ekstremalus pavyzdys. Štai indas yra atsakingas už 1,9 anglies dvideginio tonas per metus. Bet kuriuo atveju, toks medžių sodinimas neatneštų didesnės naudos klimato kaitos atžvilgiu. Tai medžių nereikia sodinti?
Reikia. Apytiksliai skaičiuojama, kad dabar Žemėje yra apie 3 trilijonai medžių – dvigubai mažiau nei turėjome prieš 12 tūkstančių metų. Kasmet žmonės nukerta po 15 milijardų medžių. Miškų mažėjimas turi didžiulį poveikį. Miškinguose regionuose dažniau lyja, gruntiniai vandenys ten yra švaresni, biologinė įvairovė – turtingesnė. Miškų plotus reikėtų didinti, o ne mažinti, todėl medelio pasodinimas kasmet yra prasmingesnis darbas nei atrodo.
