Tačiau jei norėdami tausoti gamtą ir palaikyti gerą fizinę formą renkatės ne automobilį, o pasivaikščiojimą, neskubėkite džiaugtis – gali būti, kad nueinate gerokai mažiau, nei jums atrodo.
Naujas amerikiečių mokslininkų grupės iš Naujojo Džersio valstijos universiteto atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kaip paskatinti miestiečius daugiau judėti, nustatė, kad žmonės dažnai pervertina savo nueitus atstumus.
Dažnai vaikštome mažiau, nei galėtume, nes mums atrodo, kad reikės eiti toliau, negu iš tikrųjų, ir nesiryžtame to daryti.
Tyrime, paskelbtame žurnale „Transport Research“, nagrinėjama, kodėl žmonės linkę pervertinti ėjimo laiką ir atstumą – ankstesniuose tyrimuose buvo nustatyta, kad tai gana įprastas reiškinys – bei pateikiamos rekomendacijos, kaip paskatinti žmonės rečiau važinėti automobiliu ir daugiau vaikščioti.
Po literatūros šaltinių analizės, apklausų ir bandymų su universiteto studentais, mokslininkai padarė keletą įdomių išvadų.
Pasirodė, kad žmonės, kurie daug vaikšto, geba geriau įvertinti atstumą ir ėjimo laiką, be to, gerai tam tikrą aplinką pažįstantys žmonės atstumus vertina tiksliau, negu tie, kuriems toji aplinka nauja, o žmonės, kuriems reikia daug nešti arba kurie nerimauja dėl savo saugumo, linkę vaikščioti mažiau.
Tačiau turbūt svarbiausias atradimas buvo tas, kad žmonių polinkiui kur nors eiti pėstute labai svarbi jų maršruto aplinka. Galime įtarti, kad pastarąjį dalyką visi nujaučiame.
Tyrimą portale treehugger.com aprašęs žurnalistas Lloydas Alteris teigia, kad tai patvirtina ir jo asmeninė patirtis ir pateikia paprastą pavyzdį.
Kartą, kol buvo remontuojamas jo automobilis, jam teko pasivaikštinėti. L.Alteris nusprendė pėstute nueiti į vieną prekybos centrą, bet į jį vedanti gatvė buvo labai negraži ir nejauki, be to, žurnalistas buvo tikras, kad eiti pėstute bus per toli.
L.Alterio teigimu, pasitikrinęs atstumą „Google Maps“ jis buvo „sukrėstas“ pamatęs, kad prekybos centras yra tik už kiek daugiau nei kilometro. Vis dėlto, rašo jis, nuėjus tą atstumą jam atrodė, kad nukulniavo net kelis kilometrus, nes eiti buvo taip nejauku ir nuobodu.
Architektas ir urbanizmo teoretikas Steve'as Mouzonas šį efektą pavadino „Walk Appeal“ („Ėjimo pėstute patrauklumu“), pažymėdamas, kad tokiuose gražiuose Europos miestuose kaip Roma ar Florencija žmonės gali lengvai nueiti kelis kilometrus.
„Manoma, kad europiečiai vaikšto kur kas toliau nei amerikiečiai, ir tam yra priežastis: jų miestų gatvės tiesiog yra daug patrauklesnės vaikščiojimui. Atvežkite paryžietį, įpratusį kasdien pėsčiomis nueiti nemažą atstumą, į nykų Amerikos priemiestį, ir jis irgi nenorės niekur eiti!“
Tyrimą atlikę mokslininkai pataria miestuose įrengti daugiau aiškiai matomų ženklų, kurie žmonėms nurodytų, koks yra atstumas nuo vieno iki kito objekto ir kiek laiko reikėtų eiti iki tam tikro taško. Naujojo Džersio universiteto mokslininkų atliktos universiteto studentų apklausos parodė, kad tikslesnė informacija gali turėti įtakos žmonių pasirinkimui. Tyrėjai rašė:
„Pavyzdžiui, Rutgerso universiteto Nju Brunsviko padalinio studentų miestelyje mes apklausėme autobusų stotelėje laukusius studentus. Iš tos stotelės yra du tiesioginiai autobusų reisai į dvi vietoves, apie kurias klausėme studentų. Autobusai paprastai būna labai perpildyti, dažnai įstringa spūstyse ir retai važinėja vakarais. Buvome apskaičiavę, kad daugeliu atvejų vaikščiojimas sutaupytų studentams laiko ir keltų mažiau streso, tačiau daugelis jų nurodė, kad nesirenka keliauti pėsčiomis, nes jiems atrodo, kad atstumas iki mūsų nurodytų vietovių yra didesnis, negu iš tikrųjų.“
Kita vertus, pasak tyrėjų, kai eiti pėsčiomis (arba važiuoti dviračiu) yra malonu ir įdomu, žmonės mielai tai daro. Kai vietovė suprojektuota taip, kad būtų tinkama vaikščiojimui ir/arba nemotorinėms transporto priemonėms, žmonės mieliau renkasi ėjimą ar kitas alternatyvas automobiliui.
Tyrimą atlikę mokslininkai rekomenduoja miestams, norintiems paskatinti savo gyventojus rečiau sėsti į automobilį sutvarkyti aplinką ir viešąsias erdves, kad jos būtų patogesnės ir patrauklesnės vaikščioti. Tai gali būti daug naudingiau, nei tiesiog kartoti miestelėnams, kad reikia mažiau naudotis automobiliu.
