Muziejus įkurtas 1919-ųjų liepą, taigi jau kitąmet švęs savo veiklos šimtmetį. Kai kuriems dar Tado Ivanausko tėvo Leonardo Ivanausko gamintiems paukščių eksponatams jau yra apie 150 metų. Šimtmečio proga neseniai atnaujintos muziejaus eksponatų spintos, ekspozicija pasipildė maždaug trečdaliu naujų eksponatų.
Jų skaičių ženkliai padidino buvusio jūrininko, Vykinto Matuzevičiaus muziejui padovanota 7000 moliuskų kolekcija. Ją kelerius metus muziejaus darbuotojams reikėjo tvarkyti, rūšiuoti ir paruošti eksponavimui.
Šiuo metu muziejuje yra apie 14 000 eksponatų, nuo primityviausių organizmų, iki gigantiškų banginių, žirafos, smulkiausių graužikų ir moliuskų. Paskutinį įspūdingą eksponatą – Atlantinį paltusą padovanojo Norvegijoje žvejojęs lietuvis. Kadangi žuvis turėjo labai daug riebalų, taksidermistai paruošė pusiau muliažą, pusiau iškamšą ir su paltusu eksperimentavo net trejus metus.
Muziejus taip pat neseniai įsigijo dramblio jauniklio muliažą iš Belgijos. Dramblys – reta rūšis, todėl jo žudyti dėl iškamšos – negalima. Tačiau muliažų gamyboje besispecializuojančios bendrovės sugeba pagaminti neįtikėtinai tikrovišką gyvūno kopiją. Tokių bendrovių pasaulyje yra vos kelios. Vis dėlto, pasak muziejaus direktoriaus Ramūno Grigonio, 99 proc. muziejaus eksponatų vis dar yra ne muliažai, o iškamšos.
Iškamšos gaminamos čia pat, po ekspozicijų aukštais. Muziejuje dirba Vasilijaus Vasiliausko vadovaujama taksidermistų komanda. Tarptautiniuose konkursuose šie darbuotojai laimi pirmąsias vietas, o muziejaus lankytojai žavisi jų parengtomis scenomis, kuriose gyvūnai vaizduojami savo natūralioje gyvenamoje aplinkoje, pavyzdžiui: „Kurtiniai“, „Karališkieji pingvinai“, „Ežero dugnas“, „Migracija Kaspijoje“, „Baltoji meška“ ir kitomis.
Muziejaus baltojo lokio sniegynuose iškamša pagaminta iš zoologijos sode prieš kelerius metus dėl kojos žaizdos nugaišusio lokio Kasparo.
Vasilijus Vasiliauskas sako, kad anksčiau į gyvūnų kūnus buvo grūdami šiaudai ir kitos natūralios medžiagos, kartais iškamša tapdavo itin sunki, ją į ekspoziciją nešdavo keli vyrai. Šiandien modernios, dažniausiai sintetinės plastiko medžiagos palengvina taksidermistų darbą. Tereikia išsilieti formą, o vėliau ją aptraukti kailiu.
Taksidermijos dirbtuvėse galima pamatyti stipriai apvyniotą apuoką – V.Vasiliauskas paaiškina, kad džiūvant iškamšai kartais išsiskečia paukščio plunksnos – todėl gaminamas apuokas taip „aprengiamas“. Kartu ruošiama pilkoji voverė – agresyvi invazinė rūšis Didžiojoje Britanijoje. Ją tėvui parvežė taksidermijos skyriuje taip pat besidarbuojantis V.Vasiliausko sūnus.
