Tenka pirkti ir bites
Visų, kurie įsivaizduoja, kad uogos laukuose auga lengvai, tiesiog be jokio ypatingo darbo, iliuzijas T.Gurskas linkęs sugriauti. Pirmiausia norint auginti braškes reikia pagalvoti apie tai, kad kas kelerius metus reikės persodinti daigus, kurie kainuoja ne taip jau mažai – ypatingai sertifikuoti. „Uogas sodina žmonės, o darbas nėra lengvas, tenka sulenkus nugarą sukaišioti daigelius, – darbo niuansais dalijosi uogų augintojas. – Saugant nuo piktžolių reikia mulčiuoti šiaudais arba patiesti juodą plėvelę, kuri apsaugo ir nuo purvo“.
Laukuose augančios uogos – galvos skausmas augintojams. Jomis pasmaguriauti mėgsta ir miškuose gyvenantys gyvūnai, taip pat nemažai rūpesčių sukelia mūsų lietuviškos žiemos, kurios dažnai pakerta ūglius. „Sezono metu tenka laistyti, tręšti, prižiūrėti, o štai ankstyvąsias braškes auginame šiltnamiuose, tuomet reikia netgi bites pirkti, kad jos apdulkintų žiedus, – pasakojo agronomas. – O kur dar šiltnamių kūrenimas, laistymas – tokią anksti išaugintą reikia labai gerbti, nes prie jos labai daug darbo“.
Ir vis dėlto užauginti uogą – tai tik nedidelė darbo dalis, ją dar reikia nuskinti labai anksti ryte vos prašvitus, kad prekystalius pasiektų kuo šviežesnės ir neperkaitusios uogas. Todėl dieną jų skinti negalima, jos tiesiog sušus, o darbą reikia pradėti ketvirtą valandą ryte.
Apie pagarbą žmogui
Sudėtos į plastikinius ir kitus indelius braškės turi būti atvėsinamos šaldytuvuose, kitu atveju jos labai greitai aprasoja, pradeda greitai pūti. Į parduotuves uogas gabena krovininiai automobiliai, išmetantys į atmosferą daug teršalų, dėl kurių keičiasi mūsų klimatas.
Pardavimas taip pat ilgas procesas – jei prekybininkai neparduoda, tos braškės gali keliauti į perdirbimą, virsti skaniomis uogienėmis arba būti išmestos. „Džiaugiuosi, kad dauguma vis dėlto jų neišmeta, o stengiasi perdirbti, panaudoti kiek įmanoma, – sako T.Gurskas. – Lietuviškas braškes, kurios buvo skintos tą pačią dieną, galima laikyti šaldytuve 2 -3 dienas. Jei vis dėlto pamatėte, kad nespėsite sunaudoti, rekomenduoju sutrinti, sudėti į nedidelius indelius ir patalpinti į šaldiklį, tuomet žiemą atšildę galėsite pasimėgauti nuostabiu kvapu ir skoniu su lietiniais blynais“.
Agronomo teigimu, nešvaistydami maisto galime padėti savo planetai ir visiems joje gyvenantiems žmonėms. Taip išsaugome žemės derlingumą, vandenį, nenaudojame be reikalo kuro, taip pat vėjais nenueina ir kitų žmonių darbas. Tai reiškia, kad jau pagamintu maistu bus pamaitintas daugiau alkstančių. Be to, šeimos sutaupys pinigų, kuriuos galės naudingai išleisti.
Neabejingiems piliečiams agronomas siūlo pamąstyti ir apie atliekas, kurias sutvarkyti turi daugybė žmonių. „Visi mes galime įsijungti į šią maisto grandinę labai produktyviai – siūlau uogų sezono metu su savo daugkartine tara nuvažiuoti ir apsirūpinti uogomis braškynuose. O ir turguje geriausia atsinešti savo indą, į kurį pardavėjai galėtų sudėti braškes. Taip apvalysime planetą nuo papildomos taršos“.
Uogų augintojas ragina – pirkite ir valgykite, bet visuomet paskaičiuokite, kiek kąsnių galite įsidėti į burną. „Geriau tai daryti dažniau, kad nereikėtų „maitinti“ šiukšliadėžių, o tai didžiulė nepagarba ne vien gamtai, kartu tarsi paniekinate ir kito žmogaus visą tą sunkų įdėtą darbą“, – pripažino T.Gurskas.
