Kur Lietuvoje yra vienintelė vieta, kur eglių sėklos iškrapštomos iš kankorėžių, ir kur vienoje vietoje laikoma daugiau nei milijono eurų vertės sėklų kiekis?
Viena jauniausių miškų urėdijų – Dubravos – yra puikus pavyzdys, kaip iš bėdos susikurti naujas galimybes. 1957-aisiais ji buvo įkurta kaip eksperimentinė – mokomoji. Tai reiškia, kad urėdijos miškų plotai naudojami įvairiems moksliniams tyrimams.
Ši technologija, nors ir reikalauja didelių pradinių investicijų, mažiausiai dukart paspartina miškininkų darba ir leidžia uždirbti ketvirtadaliu daugiau pelno.
Pasistatę naują kompleksą eglutes užaugina dvigubai greičiau
2010-ųjų rugpjūtį Dubravos miškus nusiaubė viesulas, išvartęs daugybę ilgus metus puoselėtų pušų. Medžiai buvo išvartyti 100 hektarų plote, likviduoti viesulo padarinius užtruko trejus metus. Urėdas ir miškininkai mobilizavo pajėgas išvežti medieną iš miško – tačiau tokiu būdu uždirbo per 5 mln. litų.
Dubravos miškininkai nusprendė statyti didžiulį kompleksą, kurį sudaro laukai sodinukams, laistymo sistemos, šiltnamiai, sėklų ir sodinukų saugojimo sandėliai bei sėklų saugojimo šaldytuvas. Dalį lėšų urėdija buvo sukaupusi, dalį gavo iš Bendrųjų miškų ūkio fondo.
Naujame komplekse sodinukai auginami nedideliuose konteineriuose – tai vadinama uždarų šaknų sistema. Europoje tai nėra naujiena, tačiau Lietuvoje Dubravos urėdija tokią praktiką pradėjo pirmoji. Į atvirą gruntą pasodintas sodinukas auga apie 4 metus. Pasodintas į konteinerį – per vienerius metus, o jei taikoma mišri sistema, t.y. sėkla daiginama konteineryje, o vėliau perkeliama į gruntą, procesas užtrunka apie dvejus metus.
Taigi, ši technologija, nors ir reikalauja didelių pradinių investicijų, mažiausiai du kart paspartina miškininkų darba ir leidžia uždirbti ketvirtadaliu daugiau pelno. Naujas modernus kompleksas leidžia sutaupyti ir žmogiškųjų išteklių: sezono metu tenka samdyti vos 20-25 darbuotojus, kas yra trečdalis anksčiau buvusio poreikio.
Visų komplekso statybų metu urėdijos darbuotojai saugojo šimtametį ąžuolą – jis išsaugotas, žaliuoja tarp šiltnamių ir lauko laistymo sistemų.
„Manau, tai simboliška: mes išsaugome kelių šimtų metų senumo medį ir toje pačioje vietoje auginame medžius ateities kartoms“, – sakė vyriausiais miškininkas, laikinai urėdo pareigas einantis Gediminas Kazlovas.
Kur keliauja visos Lietuvos kankorėžiai?
„Dabar planuojame išauginti 5-6 milijonus sodinukų, tačiau su turimais pajėgumais, manau, galima išauginti ir 10 milijonų, ir dar daugiau“, – sakė buvęs
iš tonos eglės kankorėžių belieka geriausiu atveju 3-4 kilogramai sėklų. Pušies sėklų gaunama dar mažiau – apie 1 proc. nuo kankorėžių masės.
Dubravos urėdas Kęstutis Šakūnas.
Į Dubravos medelyno kankorėžių aižyklą plaukia visoje Lietuvoje surinkti kankorėžiai. Iš jų gautos sėklos saugomos šaldytuve, o vėliau, urėdijoms paprašius, siunčiamos atgal į ten, iš kur atvyko kankorėžiai. Už sėklų saugojimo paslaugą urėdija gauna papildomų pajamų.
Šiuo metu Dubravos miškininkai eglių sodinukus eksportuoja į Švediją bei Estiją. Vienas sodinukas kainuoja apie 12-15 euro centų. Beje, brolių latvių medelynai jau eksportuoja po 10-20 milijonų sodinukų, o Švedija yra pasiruošusi nupirkti „tiek, kiek yra“. Buvęs urėdas K. Šatūnas pripažįsta – modernizuoti sodinukų auginimą kaimynams latviams leido tai, jog jų šalyje miškininkai yra susijungę į vieną bendrą įmonę ir disponuoja bendromis lėšomis.
Lietuvoje beprasidedančios urėdijų reformos metu trys Kauno urėdijos bus sujungtos į vieną, o iš 42 šalies urėdijų liks 26.
Kankorėžiams išlukštenti – 5 skirtingi įrenginiai
Tačiau grįžkime prie modernios kankorėžių aižyklos. Kodėl reikia tokios gausybės įrengimų, rodos, tokiam paprastam procesui?
„Eglės dera kas 6-8 metus. Todėl kartais vienu metu sulaukiam itin didelio kiekio kankorėžių – tam reikėjo pastatyti atskirą patalpą. Dabar visos urėdijos renka kankorėžius, kai būna jų derlius, ir sėklas saugo tiems metams, kai jų nebus“, – paaiškina buvęs Dubravos miškų urėdas Kęstutis Šakūnas.
Šaldytuve galima saugoti iki 20 tonų sėklų, jos gyvybingos išlieka iki 10-15 metų. Pagal Lietuvoje nustatytą tvarką, kiekviena urėdija turi pasirūpinti eglės sėklų rezervu 5-eriems metams į priekį, bei 3-ejiems metams – pušies sėklų rezervu.
K. Šakūnas žurnalistams aprodė patalpą, kurioje stovi bent 5 skirtingi masyvūs įrenginiai. Manėte, kad iškrapštyti sėklas iš kankorėžių lengva? Tikrai ne! Pirmiausia kankorėžiai pašildomi iki 45-47° C temperatūros – tada jie atsiveria ir išbyra sėklos. Šis procesas kartais trunka iki trijų dienų. Sėklas reikia papildomai padžiovinti ir nusparninti. „Nusparninimui“, kitaip tariant, specialių ataugėlių nukirtimui skirtas dar vienas atskiras aparatas.
„Sparnelis sėklai reikalingas tam, kad natūraliomis sąlygomis, toliau nuskristų. O sodinant pramoniniu būdu jų nereikia“ – paaiškina K. Šakūnas. Po nusparninimo sėklos valomos dar viename aparate, tada pernešamos į kitą įrenginį ir dar kartą išdžiovinamos bei paruošiamos saugojimui šaldytuve (-2 – -3 ° C temperatūroje). Kankorėžių išaižymui skirta įranga pirkta iš Švedijos įsisavinant Europos Sąjungos lėšas.
Po kelionės per visus šiuos įrengimus iš tonos eglės kankorėžių belieka geriausiu atveju 3-4 kilogramai sėklų. Pušies sėklų gaunama dar mažiau – apie 0,1 proc. nuo kankorėžių masės.
Šaldytuvas prilygsta seifui
Miškininkai patikina, kad sėklų niekas nesupainioja – kiekviena partija turi numerį, tad kiekvienai urėdijai atiduodamos sėklos iš būtent jų kankorėžių. Šaldytuve taip pat saugoma šiek tiek ąžuolų gilių, nors jos užima pernelyg daug vietos, kad būtų galima saugoti didelius kiekius.
Dalis eglių ir pušų sėklų laikoma stikliniuose induose (iš seniau), pastaraisiais metais miškininkai jas pakuoja į plastikinius maišelius.
Anksčiau sėklos buvo saugomos žemėje, tranšėjose. Taip pat galima pasėti eglutes rudenį ir laukti, kol peržiemos. Tačiau laukuose skanius ūglius galėjo aptikti šernai ir pelės, o tranšėjose laikomos sėklos kartais sušaldavo.
„Kilogramas eglių sėklų kainuoja apie 200-300 eurų. O šiame šaldytuve šiuo metu yra apie keliolika tonų šių sėklų“, – sakė urėdo pareigas šiuo metu laikinai einantis Gediminas Kazlovas.
Tuo metu sodinukai žiemoja šaltuose sandėliuose, kur be jokių žemių yra sudėti į medines dėžes. Čia jie yra perūšiuojami, apžiūrima, kurie atitinka reikiamą ūgį, iš kurių turėtų išaugti stiprios ir išvaizdžios eglės. Silpnieji ir neūžaugos – tiesiog išmetami. Taip medeliai laikomi per žiemą, o pavasarį išvežami į mišką.
Dar kitoje patalpoje palaikoma lengva pliusinė temperatūra, bei nuolat leidžiamas garas, kad sodinukų šaknys neperdžiūtų. Dėžėse laikomos trijų-penkerių metų amžiaus eglutės atviromis šaknimis. Sandėliai puspilniai – nes vos dieną prieš apsilankant urėdijos komplekse į Švediją išvyko keli pilnai pakrauti krovininiai furgonai mažų lietuviškų eglučių.
Atskiroje patalpoje įrengta ir eglučių sodinimo įranga. Linija gali užpildyti plastikinį konteinerį durpėmis, jas suspausti, padaryti duobutę, pasėti eglės sėklą ir iškart palieti vandenyje ištirpintomis trąšomis. Ši įranga per dieną gali pasodinti iki pusės milijono būsimų eglučių, o dirbti prie jos tereikia 6-7 darbuotojams.
Milijonas žalumos
Konteineriuose eglės ir pušys iki sodinukų užauga per vienerius metus. Beje, tie patys storo plastiko konteineriai išplaunami (tam skirtas dar vienas įrengimas) ir naudojami dar ir dar kartą, iki 10-ies metų.
Į vieną šiltnamį telpa apie milijonas daigelių. Konteineriai dedami ant specialių padėklų, kad nereikėtų jų kišti ir vėl traukti iš žemės.
Dubravos urėdijos šiltnamiai užima po 13 arų kiekvienas. Jie turi dvigubą plėvelę, ventiliatorių, tinklelį nuo paukščių, specialias užuolaidas, vasarą saugančias nuo pernelyg intensyvios saulės bei per visą šiltnamį galinčią pravažiuoti laistymo sistemą. Šiltnamiuose įrengti netgi šildymo katilai, kurie padeda sukurti viduje aukštesnę temperatūrą pavasarį.
Lauke medelyno svečius nustebina bordo spalvos spygliuočiai – pasirodo tai – jaunos pušelės, į konteinerius pasodintos tik šių metų birželį. Miškininkai teigia, kad gavę kažkiek šilumos pušelės sužaliuos.
Šiuo metu viename iš šiltnamių kiek akys užmato žaliuoja eglių sodinukai. Jie pasodinti į konteinerius tik ankstyvą pavasarį, tačiau jau išstypę iki maždaug 14 centimetrų aukščio. Dalis jų keliaus į Švediją, kita dalis – liks gausinti Dubravos girininkijos miškų spygliuočių skaičių.
Iki eglutės, kokios šiandien ieškome šalia prekybos centrų jiems dar teks augti 5-7 metus.
