Plane numatyta priemone siekiama sumažinti iš žemės ūkyje naudojamų durpžemių išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Pasinaudodami plane numatyta investicine priemone, tokių žemių savininkai galės prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir sumažinti durpynų sausinimo žalą gamtai.
Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausybės Europos Komisijai išsiųstame 2,2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ išskirtinis dėmesys skirtas pelkių atkūrimui. Ši investicinė priemonė plane numatyta greta kitų svarbių priemonių, skirtų žaliajai pertvarkai, skaitmeninei transformacijai, sveikatai, socialinei apsaugai, mokslui ir inovacijoms, švietimui, viešajam valdymui. Jai numatoma 16 mln. Eurų, už kuriuos bus atkurta 8000 ha nusausintų pelkių, naudojamų žemės ūkyje.
Taip bus ne tik stiprinama kova su klimato kaita, bet ir saugoma biologinė įvairovė, tvarios ekosistemos, gerinama vandens kokybė.
Paramą gauti galės nusausintuose pelkinėse (durpinėse) vietovėse žemę dirbantys ūkininkai bei valstybinę žemę prižiūrinčios savivaldybės. Visų pirma parama bus teikiama ūkininkaujantiems labiausiai nuo sausinimo nukentėjusiuose intensyvaus žemės ūkio regionuose bei vietovėse.
Parama bus skiriama kompensuoti pelkės atkūrimo išlaidas: vandens lygio atkūrimo galimybių įvertinimą, techninio projekto parengimą, drenažo sistemų rekonstrukciją, užtvankų, šliuzų įrengimą, sumedėjusios augalijos šalinimą; kitus vietovės gamtotvarkos darbus (akmenų, kelmų šalinimą, paviršiaus išlyginimą). Atkurtos šlapios pelkinės ekosistemos turėtų būti prižiūrimos ir galėtų būti naudojamos šieno gamybai, ganymui ar auginti spanguoles, kitas uogas pelkininkystei. Atkurtų pelkių priežiūra turėtų būti remiama pagal priemones, kurios dar planuojamos BŽŪP 2023–2027 m. Strateginiame plane. Pelkių atkūrimo sėkmė bus vertinama pagal tai, ar pelkėje pradėjo augti būdingų augalų rūšys ir augalų bendrijos.
Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas Nerijus Zableckis atkreipia dėmesį, kad iki šiol Lietuvoje nepakankamai įvertinama pelkių atkūrimo svarba švelninant klimato kaitą, ypač itin didelį poveikį turinčiame žemės ūkio sektoriuje. Pasak jo, nors planuojamas atkurti plotas šalies mastu nėra didelis, reikšmingas pats faktas, kad skiriama parama pelkių atkūrimu švelninant klimato kaitą. N.Zableckis tikisi, jog šia priemonė bus efektyvi, padės pakeisti žemės valdytojų požiūrį į gamtinę pelkių svarbą ir tokiu būdu ateityje padės išsaugoti daugiau pelkių.
Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, „Naujos kartos Lietuva“ plane numatoma durpžemių atkūrimo priemonė visų pirma naudinga žemdirbiams, nes taip būtų mažinamos šalies žemės ūkio ŠESD emisijos, o tai vienas Žaliojo kurso politikos akcentų. „Įsipareigojimai dėl klimato kaitos švelninimo žemės ūkyje auga, tačiau dalies emisijų, pavyzdžiui, gyvulininkystėje, išvengti negalėsime. Todėl būtina ieškoti kitų sprendimų kaip pasiekti emisijų neutralumą. Daug anglies turinčių ekosistemų, šiuo atveju nusausintų durpžemių, atkūrimas yra vienas iš pagrindinių būdų, leisiančių sektoriui reikšmingai prisidėti prie klimato tikslų per ŠESD absorbcijų didinimą, o tuo pačiu gerinti gamtos būklę ir mažinti taršą bei kurti naujas tvaraus ūkininkavimo galimybes,“ – sakė žemės ūkio ministras.
Rengiant priemonę, buvo panaudota įvairių pelkių atkūrimo praktika, nevyriausybinių organizacijų patirtis įgyvendinant pelkių atkūrimo projektus. Žemės ūkio ministerijos atstovai sėmėsi patirties lankydamiesi Žuvinto biosferos rezervate, kuriame buvo pastatytos užtvankos, iškirsti krūmai ir atlikti kiti darbai atkuriant pelkes žemės ūkio naudmenose vykdant Interreg projektą Desire – tvaraus pelkių tvarkymo vystymą, taikant pelkių atkūrimo ir pelkininkystės veiklas, skirtas užterštumo mažinimui ir kitų ekosisteminių paslaugų vystymui Nemuno upės baseine.
Lietuvoje atkūrus hidrologinį režimą 6 proc. žemės ūkyje naudojamų nusausintų dirvožemių galima net iki 50 proc. sumažinti žemės ūkio ŠESD emisijų. Rengiant priemonę buvo pasitelkta pelkių ekosistemų tarptautinė atkūrimo praktika, nevyriausybinių organizacijų patirtis įgyvendinant pelkių atkūrimo projektus. Iki šiol šalyje daugiausia dėmesio buvo skiriama sausinimo pažeistų ir mišku apaugusių saugomų aukštapelkių atkūrimui. Žemės ūkio paskirties durpžemiuose susiduriama su kitokio pobūdžio teisės aktų reikalavimais, apimančiais melioracijos sistemų pertvarkymą, statybos leidimų gavimą. Tikimasi, kad „Naujos kartos Lietuvos“ plane numatyta parama ūkininkams paskatins juos prisidėti prie ekosistemų atkūrimo ir klimatą tausojančio ūkininkavimo šlapiose buveinėse.
