2018 05 31

Klyksmai iš pelkės, arba Kodėl Čepkelių gervės skaičiuojamos du kartus?

Keltis 4 valandą ryto sekmadienį. Pėdinti gerą valandą miškais per tamsą, vėliau dar tris valandas kiurksoti vienoje vietoje, atidžiai klausant klyksmų, sklindančių iš pelkės. Ar keistumėte minkštus savaitgalio patalus į tokią veiklą? Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate kasmet daugėja žmonių, kurie aukoja saldų miegą dėl galimybės pamatyti gerves ir dalyvauti jų apskaitoje. Rezervato vyresnysis specialistas Evaldas Klimavičius pripažįsta – tikrąją statistiką apie Čepkelių pelkėje gyvenančius paukščius jie renka likus savaitei iki renginio. Tačiau miesto gyventojams ir visiems, mylintiems gamtą, leidžiama bent vienai dienai įžengti ten, kur kelti koją draudžiama ir išbandyti realius gervių apskaitos metodus.
Rytas Čepkelių raiste
Rytas Čepkelių raiste / I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Ketvirtą valandą ryto stovyklavietėje prie Kastinio ežero aidi daužomas puodas. Geresnio žadintuvo ir negali būti. Festivalio „Vidur girių“ dalyviai ritasi iš miegmaišių ir buriasi aplink silpnai rusenantį laužą. Išsiskirstę į dvi grupes visi patraukia Čepkelių pelkės link.

Keista bent kartą pabusti anksčiau už paukščius. Ornitologo Gintaro Riaubos teigimu, pirmasis lyg ir turėtų pabusti strazdas, tačiau apie pusę penkių ryto jį aplenkia lygutė – miško vieversys. Amalinis strazdas saulės šaukiasi antras, o po jo – ir strazdas giesmininkas. Kuo labiau artėja 5 valanda ryto, tuo daugiau paukščių balsų skamba miške ir pradeda maišytis į vientisą koncertą.

Mato Miežonio/15min nuotr./Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate
Mato Miežonio/15min nuotr./Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate

29 porų ramybė – griežtai saugoma

Kurių galų keltis taip anskti? Gervės klykauja visą dieną, tačiau apskaitos dalyviams svarbu užfiksuoti pirmuosius garsus. Tuo metu jos klykia iš savo lizdo. Stebėtojų grupės turi po kompasą ir į registravimo lapą rašo klyksmo laiką bei apytikriai iš kurios pusės (remiantis kompasu) šis garsas atsklido. Vėliau gamtininkai ir parko darbuotojai tyrinėja žemėlapį, sudėlioja taškus, kur buvo stebėtojų grupė, iš kurios pusės sklindantį klyksmą jie fiksavo ir vedžioja linijas per pelkės teritoriją. Tokiu būdu galima apytikriai pasakyti, kurioje vietoje yra gervių lizdas.

Šiemet į festivalį užsiregistravo per 100 žmonių, gervių apskaitoje dalyvavo apie 60. Jei festivalis taptų labai populiarus, negalėtume suvaldyti daugiau nei 200-300 žmonių, nes vis dėlto reikia pasiskirstyti mažomis grupelėmis ir paukščius stebėti tyliai, netriukšmauti.

Rezervato geografo Gintauto Kibirkščio vedama grupė pirmiausia užkopia į pagrindinį Čepkelių apžvalgos bokštelį. Išgirdusi pirmuosius klyktelėjimus jau noriu džiaugtis gervėmis, tačiau G. Kibirkštis paaiškina, jog tai – gulbių giesmininkių balsai. Stebime gulbių porą, ramiai plaukiojančią pelkės viduryje, pro monoklį. Tikrąsias pelkės gerves išgirstame maždaug 10 minučių po penkių.

Rezervato gamtos skyriaus vyriausiojo specialisto Evaldo Klimavičiaus teigmu, Čepkelių pelkėje šiuo metu peri 29 gervių poros, o jų apskaitos atliekamos jau maždaug 40 metų. Per šį laikotarpį gervių populiacija Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate išaugo tris kartus. Tokios tendencijos pastebimos visoje Lietuvoje. Tačiau Čepkelių gervės gyvena bene ramiausiai, nes, pavyzdžiui, iki birželio 30 dienos į šią teritoriją leidžiama įžengti tik su parko gidu, vėliau – gavus specialų direkcijos leidimą. Rugsėjo mėnesį maždaug 10 dienų tik vietiniams leidžiama lankytis rezervate grybams ir uogoms susirinkti. Tačiau tokiu metu dauguma gervių jau būna pakilusios į šiltus kraštus.

Luko Kodžio nuotr./Pilkosios gervės
Luko Kodžio nuotr./Pilkosios gervės

Festivalis kasmet ilgėja ir gausėja

„Gervių apskaitą atlieka mūsų darbuotojai arba geri pažįstami, nes lankymasis rezervate yra griežtai ribojamas. Festivalio „Vidur girių“ metu tai yra daugiau rytinis žygis, nei reali apskaita. Renginys ir jo idėja gimė po to, kai gamtininkas, knygų autorius Eugenijus Drobelis išleido savo pasakojimų apie gamtą knygą „Vidur girių“, – pasakoja E. Klimavičius.

Renginys organizuojamas jau ketverius metus ir pasitaikė atvejų, kai balandžio pabaigoje apskaitos dalyvius ankstų rytą kandžiojo minusinė temperatūra. O kaip tuomet jaučiasi perinčios gervės?

E. Klimavičiaus teigimu, jos pradeda perėti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje nepaisydamos temperatūros. Kiaušinius jos šildo savo kūno šiluma.

„Ir vis tiek jos rėkia ryte. Prasčiau girdėti nebent jei būna vėjuota ar lyja“, – šypsosi Gamtos skyriaus vyresnysis specialistas.

Atsiliepimai apie festivalį „Vidur girių“ dažniausiai būna itin geri, o jo dalyviai sugrįžta vėl ir vėl. Šiuo metu, gavus finansavimą, E. Klimavičius patikina, kad festivalis bus organizuojamas dar bent dešimtmetį.

Renginys prasidėjo nuo gervių apskaitų, o pastaraisiais metais apsilankius jame galima pažinti ne tik gamtą, tačiau ir Dzūkijos krašto kultūrą – organizuojami šaukštų drožybos, žoliavimo, sūrio gamybos, laužo kūrimo pradžiamokslio užsiėmimai visai šeimai. Rezervato darbuotojai norinčius į mišką išsiveda ir dieną – pamoko atpažinti dažniausiai pasitaikančių paukščių balsus.

„Kitais metais festivalis tikrai vyks, tik dar neapsisprendėme, ar vėl nakvosime mažomis grupelėmis postuose, ar žygiuosime į stebėjimo vietas atsikėlę anksti ryte. Šiemet į festivalį užsiregistravo per 100 žmonių, gervių apskaitoje dalyvavo apie 60. Jei festivalis taptų labai populiarus, negalėtume suvaldyti daugiau nei 200-300 žmonių, nes vis dėlto reikia pasiskirstyti mažomis grupelėmis ir paukščius stebėti tyliai, netriukšmauti“, – sako E. Klimavičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų