Tuopa tai introdukuota – įvežta, šalyje augančios drebulės giminaitė. Priskaičiuojama daugiau kaip 15 rūšių įvairių tuopų rūšių augančių šalyje. Labiausiai paplitusi kanadinė, baltoji, balzaminė, juodoji tuopos. Daugelis jų iš aplinkinių medžių išsiskiria savo dydžiu. 30 – 40 metrų aukščio, 3 – 4 metrų liemens skersmens medis. Senų medžių žievė grublėta, giliai suskeldėjusi. Laja galinga, plati, užstojanti saulės šviesą. Augalas sudaro labai seno, didingo medžio iliuzija. Vis tik daugelis tuopų nėra labai senyvo amžiaus.
Dažnai joms nėra net 100 metų. XX amžiuje buvo ieškoma medžių rūšių kurios galėtų greitai pagerinti nykaus, nešvaraus miesto vaizdą. Topolis buvo pasirinktas kaip greitai augantis medis. Be greičio, buvo teisingai įvertinta jauno medžio estetinė vertė, taršos, triukšmo stabdymas, oro valymo savybės. Yra manoma jog Napoleonas buvo didelis tuopų mėgėjas. Minima, jog kelius, kuriais eidavo jo kariuomenė, vadas įsakė apsodinti šiais medžiais, kad jau grįžtant iš žygio pakelės žaliuotų. Taigi spartus medžio augimas jauname amžiuje teikia daug vilčių. Bendrai daugelis medžių senstant tik gražėja. Deja topoliui artėjant prie brandos pasirodo žmogui nepatogios savybės.
Topolis yra trapus medis. Ką tai reiškia? Po smarkaus vėjo nuo beržo kartais nulūžta medžio šaka. Po tokio pat vėjo nuo tuopos atlūžta ištisi gabalai pūvančių šakų ir krūva žaliuojančių medžio galūnių. Medžius kamuoja įvairūs puviniai, jie padeda atitrūkti stambioms lajos karkaso šakoms. Bet kuris po medžiu einantis žmogus vėjuotą dieną turi realia galimybę būti pritrenktas tuopos šakos.
Senstanti tuopa praranda estetinę vertę. Žinoma grožis subjektyvus dalykas, bet drįsčiau teigti jog senstančios tuopos dažnai įgauna vargstančio medžio vaizdą. Kamiene išryškėja įvairio drevės, matyti pūvanti mediena. Tuopa palyginti prastai apaugina nuplyšusių, nulūžusių kamieninių šakų žaizdas, todėl visas stiebas pasidaro pažeistas.
Tuopa užima labai daug vietos. Jos laja pasižymi saulę užstojančiomis, stelbiančiomis savybėmis. Norint ką nors pasodinti, atnaujinti parką naujais medžiais, krūmais ar gėlėmis susiduriama su vietos trūkumu. Galvojant kad parke turi pakakti vietos tuščioms erdvėms, žolynams, žydintiems bei kvepiantiems krūmams bei gėlėms, verta pagalvoti apie kai kurių nepatrauklių medžių pašalinimą.
Atrodytu, tereikia medį apgenėti, pakelti jo lają ir jis taps patogus. Deja, tuopos sunkiai pakenčia genėjimą. Augalo gynybinė sistema, vadinama CODIT, yra silpna. Medis geba kokybiškai apauginti tik nedidelius iki 5 cm pjūvius. Didesni pjūviai yra nerekomenduojami nes jų vietose atsiranda puviniai, drevės, susilpnėja medienos lankstumas ir atsparumas lūžiams. Lajų pakėlimas turbūt nėra tinkama tuopų priežiūros priemonė nes atliekant jį stambūs pjūviai yra neišvengiami. Atrodo, geriausia tuopų priežiūros priemonė yra palikti jas ramybėje. Žmogaus netrukdomi medžiai dažnai auga labai gražūs ir įspūdingi.
Aptariamas medis turi neįtikėtinai didelę biomasę kurios dalis nukrenta ant žemės lapų, šakų ir pūkų pavidalu ištisus metus. Pavasarį tuopoms žydint moteriškieji medžiai apsipila pūkus primenančiais žirginiais. Tuo metu augalas gali sukelti alergiją. Po žydėjimo žirginiai gausiai krenta ir nukloja paviršius storu biomasės sluoksniu. Rudenį viską dar kartą padengia pūvantys lapai. Taigi prie tuopos grėbimo, stogų, lietvamzdžių valymo visada daug.
Tuopos būdamos nevietinės medžių rūšys net turėdamos didelius kiekius negyvos medienos neprilygsta seniems vietiniams medžiams gebėjimu glausti biologinę įvairovę. Kaip ir kiti svetimžemiai augalai, jie nėra susiję mitybinėmis ir kitomis grandinėmis su vietinėmis rūšimis. Tuopų giraitė lyginant su liepų gojumi yra skurdi.
Dabar gyvename ekologinio pakilimo laikais. Dėmesys kiekvienam medžiui yra pastebimas. Su aplinkosauginiu spaudimu tolygiai turėtų kilti ir aplinkos priežiūros išmanymas. Turime spręsti topolių klausimą – palikti juos ar patraukti. Kiekvienas atvejis, situacija yra unikalus. Dažnai topoliai liks augti mieste, bet kartais, kai nebeliks kitų priemonių, juos teks nukirsti. Pastaraisiais atvejais norisi tikėtis visuomenės kantrybės ir pasitikėjimo.
