Penktadalis ES energijos – alternatyvi
Per pastaruosius šimtmečius žmogaus veikla kaip reikiant „išsunkė“ gamtą. Energija, kuri gaunama iš neatsinaujinančių gamtos išteklių, naudojama be saiko, o jos poreikis auga kasdien. Energija reikalinga pasigaminti maistui, pasišildyti būstui, važiuoti automobiliu ir daugeliui kitų dalykų. Bėda ta, kad dažniausiai energijai gauti naudojamo iškastinio kuro ištekliai yra riboti. Kitaip tariant, tenkindami savo poreikius skurdiname gamtą. Tačiau tai – tik dalis problemos. Negana to, kad žmonės eikvoja gamtos išteklius, juos versdami energija, dar tą pačią gamtą ir teršia. Deginant iškastinį kurą, į aplinką patenka įvairiausi teršalai ir CO2, kuris skatina klimato kaitą.
Vienu iš geriausiu sprendimu patenkinti didėjantį žmonių energijos poreikį, saugant gamtą ir jos išteklius, laikomi alternatyvūs energijos šaltiniai. Kitaip tariant, nuolat atsinaujinantys gamtos ištekliai, kurių naudojimas ne tik tausoja gamtą, bet ir neteršia aplinkos – tai saulės, vėjo, geoterminė, vandens ar biomasės energija.
Deginant iškastinį kurą, į aplinką patenka įvairiausi teršalai ir CO2, kuris skatina klimato kaitą.
Į atsinaujinančių šaltinių diegimą sparčiai investuoja išsivysčiusios pasaulio šalys, šiuo klausimu susirūpinusi ir Europos Sąjunga. Šalys narės pagal galimybes įsipareigoja prisidėti prie aplinkosauginių problemų sprendimo, o visos kartu yra numačiusios pasiekti bendrų tikslų. 2020 m. ne mažiau kaip 20 proc. visos Europoje pagaminamos energijos turėtų būti iš alternatyvių energijos šaltinių.
Viršija lūkesčius
Pažangiausiai alternatyvius šaltinius Europoje diegia Norvegija, šalis iš alternatyvių šaltinių pagamina net 64, 2 proc. energijos. Puikų pavyzdį rodo ir Islandija, naudojanti 60,9 proc. „žalios“ energijos. Sąrašo dugne rikiuojasi Malta, Belgija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Šiose šalyse iš alternatyvių šaltinių gaminama energija nesudaro net dešimtadalio. Tačiau iki 2020 m. minėtos šalys yra įsipareigojusios pagaminti bent 10 proc. „žalios“ energijos, o kai kurios ir kiek daugiau.
Lietuvai iki minėto laikotarpio buvo numatyta pasiekti 23 proc. energijos, pagaminamos iš atsinaujinančių šaltinių. Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio, šalis šioje srityje žygiuoja daugiau nei pavyzdingai.
„Mūsų skaičiai tikrai sparčiai didėja. 2015 metais alternatyvių energijos išteklių dalis bendrame šalies energijos balanse nuosekliai didėjo ir pasiekė 25,86 proc. Elektros sektoriuje iš alternatyvių šaltinių pagaminama 15,55 proc. energijos, palyginti su metais prieš tai – 1,85 proc. daugiau. Šildymo ir aušinimo sektoriuje pagaminama 46,17 proc. „žalios“ energijos, o kaip artimiausią tikslą esame nusimatę 70 proc. O juk dar turime kelerius metus, vadinasi, lūkesčius viršysime gerokai“, – tikino departamento vadovas.
Kalbant, konkrečiai apie šilumą, pridūrė pašnekovas, čia turime jau net 70 proc. „žalios“ energijos. „Taigi skaičiai yra įspūdingi. Galima tai vadinti net Lietuvos sėkmės istorija. Mes gerokai paskatinome alternatyvių išteklių diegimą ir žmonėms tiek elektros, tiek šilumos atveju tai yra priimtina“, – džiaugėsi specialistas.
Susidomėjimas auga
Lietuvių susidomėjimas alternatyvių šaltinių diegimu, pasak V.Auglio, kasmet auga. Atsinaujinančius šaltinius vis dažniau diegiasi vienbučiai, dvibučiai namai, taip pat ir daugiabučiai. Pastarieji, pasak pašnekovo, nėra masinis reiškinys, tačiau atnaujindami namus savininkai apie „žalią“ energiją galvoja vis dažniau.
Tokią tendenciją įžvelgė Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Baranauskas: „Atsinaujinančių šaltinių Lietuvoje tikrai atsiranda vis daugiau. Saulės kolektorių, saulė fotovoltų, galiausiai – nuosavos katilinės, kuriose naudojamas atsinaujinantis kuras – pjuvenos ar granulės. Labai skatinamas yra saulės panaudojimas. Tokių pavyzdžių ir atvejų Lietuvoje yra nemažai. Esu buvęs neseniai Panevėžyje, teigiamai nustebino, kad saulės kolektorių ant stogų tikrai nemažai“, – tikino specialistas.
Lietuvoje jau kelerius metus yra skatinamas atsinaujinančių šaltinių diegimas vienbučiuose ir dvibučiuose namuose. V.Auglys teigė apie populiarumą sprendžiantis ir iš daugėjančių paraiškų paramai gauti skaičiaus. Iniciatyvos ir susidomėjimo, pasak jo, tikrai nemažai. Tačiau Taršos departamento vadovas priminė, kas pretenduoti į skatinimą gali tik tie, kurie energiją numato gaminti savo poreikiams, o ne pardavimui.
Atsinaujinančių šaltinių Lietuvoje tikrai atsiranda vis daugiau. Saulės kolektorių, saulė fotovoltų, galiausiai – nuosavos katilinės, kuriose naudojamas atsinaujinantis kuras – pjuvenos ar granulės.
Apsimoka finansiškai
Iki šiol valstybė norintiems gaminti „žalią“ energiją vienbučiams ir dvibučiams dalį alternatyvių šaltinių įrengimo lėšų kompensuodavo. „Mes jau ne vienerius metus teikiame paramą alternatyvių šaltinių įrengimui tokio pobūdžio namuose. Matyti, kad ši priemonė duoda rezultatų, nes norinčiųjų diegti alternatyvius šaltinius gyventojų – daugėja“, – aiškino V.Auglys. Anot Taršos prevencijos departamento vadovo, artimiausiu metu parama alternatyvius šaltinius įsirengiantiems vienbučiams ir dvibučiams didės, taigi – atsinaujinančius šaltinius galės įsidiegti daugiau būstų.
Diegti alternatyvius šaltinius žmones motyvuoja ne tik noras prisidėti prie gamtos gerovės, vienas pagrindinių motyvų – ir finansinė nauda. Neretai galvojant apie atsinaujinančių šaltinių diegimą gyventojams kyla atsipirkimo klausimas. Šiuo atveju, pasak V.Auglio, parama suvaidina nemenka vaidmenį: „Įrenginių kaina priklauso nuo to, ką pasirinksi – saulę, geoterminį ar ką kitą, taip ir nuo technologijų pažangumo. Bet sakykime, jei žmonės kalbėdavo, kad alternatyvūs šaltiniai atsiperka per dešimtmetį, tai gavus 25 proc. paramą, atsipirkimas bus jau greitesnis.“
Paklaustas, kiek vidutiniškai gaunama nemokamos energijos, įsirengus alternatyvius šaltinius, T.Baranauskas atkreipė dėmesį, kad kiekvienu konkrečiu atveju – skirtingai: „Kiekvienas atvejis individualus. Priklausomai nuo paties namo, nuo daugybės kriterijų. Noriu pabrėžti, kad pats alternatyvaus šaltinio diegimas energijos suvartojimo nesumažina. Tai daro žmonių įpročiai, o labiausiai tai priklauso nuo namų būklės – stogo, šildymo sistemų, langų sandarumo.
Ekonominė nauda yra ta, kad dalį energijos, kuri suvartojama, gaunama iš aplinkos, jos neteršiant, ir nemokamai.
Galiausiai, didelę įtaką daro ir padėties įvertinimas. Jei įrengsime saulės kolektorių į šiaurinę pusę, sunku kalbėti apie naudą. Tačiau jei visas projektas parengtas teisingai, įvertinus visas aplinkybes, gyventojai iš alternatyvių šaltinių pasigamina ne mažiau kaip 25 proc. „nemokamos“ energijos. Dažnu atveju ir apie 50 proc. ar net dar daugiau. Ekonominė nauda yra ta, kad dalį energijos, kuri suvartojama, gaunama iš aplinkos, jos neteršiant, ir nemokamai“, – aiškino T.Baranauskas.
V.Auglys pastebėjo, kad prie alternatyvių šaltinių patrauklumo žmonėms prisideda ir gerinamos elektros kaupimo sąlygos. „Kas dabar yra populiaru, tai statyti nedidukes saulės jėgaines, kurios dirba ir gamina elektrą visą laiką. Ir tada, kai šeimininkai darbe ar kuriam laukui išvykę. Paprastai energija būdavo gaminama į akumuliatorių, kurio talpa yra ribota, o dabar dažniau renkamasi „atiduoti“ elektrą tinklams.
Sakykime, šeimininkai yra susitarę su „ESO“, kad už papildomą mokestį jų pagamintą elektrą pasaugotų. Vadinasi, kol jų nėra, elektra „keliauja“ į tinklus, o kai šeimininkai atsiduria namuose, elektra jiems grąžinama. Kitaip tariant, net sutemus, kai saulės jau nebėra, žmonės naudoja savo pagamintą energiją“, – kalbėjo specialistas.
Lietuvos pažangumą alternatyvių šaltinių diegimo srityje V.Auglys vertino labai teigiamai. Taršos departamento vadovo teigimu, labai svarbu, kad žmonės iš grynų vartotojų pataptų gaminančiais vartotojais. Tai naudinga ne tik patiems žmonėms, bet ir gamtai. Pašnekovas neabejojo ir tuo, kad per artimiausius metus iš alternatyvių šaltinių pagaminamos energijos dalis Lietuvoje didės dar labiau, nes žmonių suinteresuotumas tikrai matyti.
