Nuo 2002 m. tarp įmonių populiarėjęs įrankis pastaruoju metu tampa lengvai prieinamas ir pavieniams asmenims. CO2 kompensavimas leidžia asmenims ir įmonėms kompensuoti savo sukuriamą anglies dioksidą ir taip prisidėti prie šiltnamio efektą sukuriančių teršalų mažinimo. Pavyzdžiui, viena populiariausių Lietuvoje maisto pristatymo į namus bendrovių skelbia, kad jau nuo 2017 m. kompensuoja 100% automobilių, motorolerių ir net dviračių kelionių meto sugeneruoto CO2.
Šiandien CO2 pėdsako kompensavimo įrankiai tampa vis populiaresni ne tik tarp įmonių, bet ir tarp asmenų. Užsienyje vienas po kito kuriasi startuoliai, kurie stengiasi paversti kompensacijos procesą kuo patrauklesnį ir aiškesnį pavieniams asmenims. Užėję į tokią platformą dažniausiai galite pasirinkti kokio laikotarpio sukauptą CO2 pėdsaką norite kompensuoti ir pasirinkti kokiam ekologiškam projektui skirti pinigus.
Kalbant paprastai, CO2 kompensacija veikia kaip svarstyklės – apskaičiavę sugeneruotų teršalų kiekį ir įvertinę tai anglies dvideginio kreditais, jūs nurodytą sumą investuojate į klimato kaitos poveikį mažinančius projektus. Dažniausiai tai – miško atkūrimo ir žaliosios energetikos projektai.
CO2 kompensacija klimato kaitos neišspręs, tačiau šios paslaugos entuziastai teigia, kad tai puiki priemonė didinti visuomenės sąmoningumą apie kasdienybėje sugeneruojamą teršalų kiekį.
„Anglies dvideginio pėdsako kompensacija nėra sprendimas. Tai – iš bėdos gelbėjanti priemonė, kai negalime dar kartą panaudoti jau turimo produkto ar atsisakyti vartojimo. Vis dėlto džiugu, kad vis dažniau apie kompensuotą CO2 giriasi ne tik tokios įmonės kaip „Facebook“ ar „Google“, bet ir pavieniai asmenys“, – teigia vienos pirmųjų lietuviškos anglies dvideginio kompensacijų platformos kūrėjas, asociacijos „Aktyvus jaunimas“ vadovas Gediminas Kondrackis.
G.Kondrackis pritaria, kad kurdamos galimybę kiekvienam kompensuoti savo CO2 pėdsaką mygtuko paspaudimu, šios platformos prisideda prie sąmoningesnio vartojimo ir padeda priimti labiau informuotus sprendimus. „Juk kartais tik sumokėję suprantame tikrą dalykų vertę. Gal pamatę į eurus paverstą nematomą vartojimo pusę – CO2 pėdsaką – vis dažniau rinksimės dar kartą panaudoti seną daiką arba rinktis tvarias alternatyvas“, – tikisi asociacijos „Aktyvus jaunimas“ vadovas.