Didėja kasmet
Lietuvos miestuose vidutinė oro tarša 2016 metais neviršijo leistinos normos, rodo Aplinkos apsaugos agentūros metinių ataskaitų duomenys. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurios teritorijos, nors kritinės ribos neperžengia, bet stovi ant jos slenksčio. Leistinas parų skaičius per metus, kai kietųjų dalelių koncentracija viršija nustatytas ribas – 35, tuo tarpu Lietuvos teritorijose jis svyruoja nuo 6 iki 34 dienų per metus. Nerimą kelia ne tik tai, kad kai kuriose teritorijose artėjama prie pernelyg didelio oro užterštumo, bet ir tai, kad kietųjų dalelių skaičius ore vis dar nuolat didėja.
Kai kurios Lietuvos teritorijos, nors kritinės užterštumo ribos neperžengia, bet stovi ant jos slenksčio.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vadovas Gintautas Runovičius tikino, kad opiausias oro taršos klausimas – automobilių sukeliama tarša. „Vyraujant šiltiems, sausiems orams, be šildymo daromos įtakos, didelį poveikį oro kokybei turi transporto bei pakeltoji tarša – nuo nešvarių gatvių ir jų aplinkos į orą keliamos dulkės. Oro taršos modeliavimo duomenys rodo, kad didžiausia tarša yra pagrindinėse miesto gatvėse prie stambių sankryžų“, – komentavo skyriaus vadovas.
Pastarajam pritarė ir Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jurga Pakrosnienė: „Problemos, su kuriomis susiduria daugelis Europos valstybių, būdingos ir Lietuvai. Oro kokybė Lietuvos miestuose, taip pat ir Kaune, priklauso nuo mobilių taršos šaltinių (transporto) emisijų ir nuo meteorologinių atmosferos sąlygų. Kauno mieste aktualiausias oro užterštumas kietosiomis dalelėmis (KD10 ir KD2,5).“
Itin kenksmingos
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daina Švėgždaitė pabrėžė, kad didėjanti kietųjų dalelių koncentracija ore iš tiesų yra labai opi problema.
Oro kokybė Lietuvos miestuose priklauso nuo mobilių taršos šaltinių (transporto) emisijų ir nuo meteorologinių atmosferos sąlygų.
„Kasmet kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore padidėja pavasarį ir žiemą. Jos padidėjimą gali lemti įvairūs veiksniai: teritorijų priežiūra, ypač pavasarį, kai laiku nesurenkamas ir neišvežamas smėlis, barstytas ant gatvių ir šaligatvių žiemą. Taip pat – šiluminės energijos gamybos įrenginių, krosnių, ypač deginančių kietąjį kurą, kūrenimas, intensyvūs transporto srautai, žolės deginimas ar durpynų gaisrai. Kietųjų dalelių padidėjimas aplinkos ore tankiai apgyvendintuose miestuose veikia dideles žmonių grupes“, – dėstė pašnekovė.
Padidėjusio oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai, anot D.Švėgždaitės, gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, atitinkamai sukeliantis ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. „Oro taršai jautriausi yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Galimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, pasunkėja kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimai“, – aiškino pavaduotoja.
Oro taršai jautriausi yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog kietosios dalelės didina sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis ir bronchine astma skaičių. Patyrus ilgalaikį oro teršalų poveikį pirmiausia nukenčia kvėpavimo organai, sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms. Žmonės dažniau pradeda sirgti bronchitu, plaučių uždegimu, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga.
Efektyviausia – valyti gatves
Vienu svarbiausių būdų kovoti su miestų oro užterštumu laikomas efektyvus ir intensyvus gatvių valymas. „Kad išvengtume oro taršos labai svarbu laiku ir kokybiškai valyti gatves, jas laistyti, reguliuoti transporto srautus, tvarkyti statybų aikšteles, įvažiavimus į jas, kad iš jų išvažiuojančios transporto priemonės neterštų gatvių“, – dėmesį į gatvių valymą taip pat atkreipė Visuomenės sveikatos centro specialistė.
Sostinės gatvės, pasak G. Runovičiaus, pradedamos švarinti iškart po žiemos. „Vos atšilus orams, pradėtos valyti visos Vilniaus gatvės. Pasibaigus šaltajam sezonui, miesto gatvėse susikaupia nemažai smėlio, druskos mišinio, purvo ir kitų nešvarumų, todėl jos šluojamos specialia technika – vakuuminiu būdu.
Vilniaus gatvės nuo purvo buvo pradėtos valyti kovą ir iki gegužės bus išvalyta daugiau kaip 500 miesto gatvių – tai daugiau kaip 3 mln. kv. metrų. Nuo gatvių ašinių linijų vakuuminiu būdu nusiurbiamas jau išdžiuvęs smėlis. Tam į pagalbą pasitelkiamos šešios specialios vakuuminės mašinos. Darbai atliekami nakties metu, kad mieste nesusidarytų automobilių spūstys. Už gatvių valymą atsakinga bendrovė „Grinda“, – pridūrė G.Runovičius.
Vilniaus gatvės nuo purvo buvo pradėtos valyti kovą ir iki gegužės bus išvalyta daugiau kaip 500 miesto gatvių – tai daugiau kaip 3 mln. kv. metrų.
Anot pašnekovo, dvi mieste tvarką prižiūrinčios bendrovės UAB „Stebulė“ ir UAB „Mano aplinka“ atsakingos už gatvių važiuojamosios dalies, prie borto, valymą. 4 vakuuminių mašinų pagalba nuvaloma 1,4 mln. kv.m. ploto. Vasaros sezono metu gatvių važiuojamoji dalis prie borto valoma 11 kartų per mėnesį. Kiemų važiuojamąją dalį, šaligatvius, laiptus, automobilių stovėjimo aikšteles planuojama valyti iki gegužės 1 d.
Kai ilgai nelyja lietus, tvyro karščiai, reprezentacinės miesto gatvės, kurių plotas siekia apie 95 tūkst. kv. metrų, G. Runovičiaus teigimu, yra valomos mechanizuotai vakuuminiu būdų, drėkinant 4–5 kartus per mėnesį, kitos – pagal poreikį. Per mėnesį Vilniuje nuvaloma apie 450 tūkst. kv. m. gatvių.
Kaune gatvių plovimo sezonas taip pat prasideda kiekvienų metų pavasarį. „Nuo kovo iki gegužės miesto gatvės valomos intensyviausiai. Tai daroma tam, kad jose po žiemos liktų kuo mažiau smėlio, druskos ir purvo mišinio. Valymo sezonas mieste trunka 8 mėnesius, vyraujant sausiems orams šiltuoju metų laiku savivaldybės užsakymu gatvės yra ir laistomos“, – apie Kauno gatvių priežiūrą kalbėjo J. Pakrosnienė.
Laukia naujos technikos
Kovą su miestų oro tarša kietosiomis dalelėmis Aplinkos ministerija įvardija kaip vieną iš svarbiausių ateinančio laikotarpio strateginių tikslų. Būtent todėl palaiko 5 didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių aplinkos oro gerinimo iniciatyvas.
„Viena iš remiamų veiklų – kuri įtraukta pagal savivaldybių iš anksto pateiktą pageidavimą – gatvių priežiūros ir valymo technologijų (įrenginių) įsigijimas, tačiau įsigyjant gatvių valymo mašinas turi būti taikomi energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai“, – komentavo vedėja. Visos savivaldybės numato tokių valymo mašinų įsigyti daugiau kaip 20.
Keliskart efektyvesnės
G.Runovičius tikino, kad savivaldybė su ES investicijomis planuoja įsigyti 7 naujas gatvių valymo mašinas, kurios bus net kelis kartus efektyvesnės nei turimos. „Savivaldybė planuoja įsigyti 7 įvairių dydžių gatvių ir šaligatvių valymo mašinas bei 3 daugiafunkcinės hidrodinaminės mašinas, skirtos lietaus nuotekų sistemos valymui.
Įsigytos naujos gatvių valymo mašinos leis gerokai sumažinti taršos įtaką miesto oro kokybei, nes mašinos galės valyti bei plauti gatves, taip mažindamos gatvėse bei lietaus nuotekų sistemoje susikaupusias sąšlavas, dulkes, smėlį, druskas bei kitas šiukšles.
Dalis perkamų mašinų bus pritaikytos ir sniego nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų valymui bei druskos tirpalo barstymui žiemos metu. Ekonomiškos, ekologiškos ir inovatyvios miesto gatvių priežiūros ir valymo mašinas planuojame įsigyti vėliausiai iki metų pabaigos“, – kuo naudingos naujosios priemonės, vardijo pašnekovas.
9 modernius ir itin efektyvius valymo įrenginius planuoja įsigyti ir Kaunas. Pasak J. Pakrosnienės, papildžius esamą valymo mašinų bazę, valymo paslaugos miestui bus teikiamos greičiau ir kokybiškiau, tai turėtų padėti suvaldyti pavasarinį kietųjų dalelių koncentracijų piką.
G.Runovičius pridūrė, kad naujieji valymo įrenginiai taip pat mažins ant gatvių, dalies pėsčiųjų ir dviračių takų dangų nusėdusias ir susikaupusias sąnašas: dulkes, smėlį, druskas bei kitas dėl vėjo, autotransporto ar žmonių įtakos susikaupusias šiukšles. G.Runovičius neabejojo, kad tai pagerins Lietuvos miestų oro kokybę.
