Netgi kalbant apie klimato kaitos sąlygojamus pokyčius klimatologai perspėja, kad kylant jūros vandens lygiui pirmiausia apsemta būtų ne Kuršių nerija, o Pamario kraštas su visomis jo gyvenvietėmis. Tai šio krašto gyventojai ypač pajuto praėjusiais metais, kai potvynis tęsėsi rekordiškai ilgai.
Šiemet Nepriklausomybės dieną – vasario 16-ąją – netikėtai prasidėjusį potvynį nulėmė susidariusi ledų sangrūda Atmatos upėje.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė naujienų agentūrai BNS yra sakiusi, kad šį potvynį ištverti buvo lengviau. Nors tokie potvyniai vietos gyventojus kankina daugiau negu pusę amžiaus, šis – paskutinis, nes jau baigiamos estakados kelyje Šilutė-Rusnė statybos.
Šio potvynio metu, vandeniui pakilus iki 85 centimetrų, automobilių kėlimas buvo sustabdytas, tačiau gyventojai bent jau galėjo persikelti pėsčiomis eidami estakada. Pastebėta, kad daug žmonių iš aplinkinių vietovių, Klaipėdos rajono, atvyko tiesiog stebėti potvynio – tai stichija, su kuria turi susigyventi ir jai nusileisti.
Šilutės rajone vasario antroje pusėje apsemta apie 30 tūkst. hektarų teritorijos, kurioje yra 25 sodybos. Jose gyvena 47 žmonės.
15min.lt kalbinta Šyšos kaimo gyventoja Monika Dorbrovoskytė teigė, jog potvynį mėgina prognozuoti sekdama sinoptikų prognozes, o kartais – ir vykdama paupiu pasižiūrėti, kur yra susigrūdę ledai. Dažniausiai jie ir nulemia staigų vandens kilimą.
Mergina taip pat atskleidė, kad užlietas kelias nulemia tokius įpročius, kaip apsipirkinėjimą visai savaitei ir kad kiekvienos sodybos gyventojai čia turi po spintą maisto atsargų. Ji pati, pavyzdžiui, be parduotuvės galėtų išgyventi kelis mėnesius, turi rūkytos žuvies ir šaldytos mėsos.
Ypač ilgas potvynis pamario gyventojus kankino 2017-2018 metų žiemą. Tuomet šaltojo sezono metu kelias į Rusnės salą buvo apsemtas keturis kartus, o ekstremali situacija paskelbta rugsėjo pabaigoje ir atšaukta tik balandžio viduryje.
Šilutės rajono savaivaldybės atstovas Remigijus Rimkus yra sakęs, kad šis regionas yra „visų Lietuvos upių vandens surinktuvas“.
Vanduo čia nulemia ir rusniškių užsiėmimą – daugiausia žmonių užsiima žvejyba ir žuvies pardavimu. Dalis gyventojų nuomoja sodybas, tačiau kol kas potvynio metas jiems nėra darbymetis – nes siaučiant stichijai sudėtinga būtų patenkinti visus svečių poreikius.
Kviečiame pasigrožėti stichijos galia 15min fotografo Luko Balandžio galerijoje:
