Mokslininkai Nemuno aukštupyje krajasiurbių upinių mašalų lervučių vystymąsi stebėjo mėnesį. Pasak jų, labai svarbu vienintelį mašalus veikiantį biologinį preparatą „Vectobac“ į Nemuną supilti laiku. Šįkart Jungtinėse Amerikos Valstijose jo buvo nupirkta pusseptinto tūkstančio litrų.
„Pagrindinė kraujasiurbių rūšis, kurią mes ir naikinam, vystosi Nemune, ji turi 7 lervų ūgius. Stengiamės naikinti tuomet, kai būna 3–4 ūgio, nes kuo jaunesnės lervutės, tuo jautresnės, nes paskutinio ūgio lervos jau nesimaitina ir jų tas preparatas nepaveikia“, – sakė Gamtos tyrimų centro mokslininkė Rasa Bernotienė.
Kovoti su mašalais nustota 2010-aisiais, kai buvo panaikintos apskritys ir kraujasiurbių mašalų populiacijos programa įstrigo.
Pasak mokslininkės, po penkerių metų pertraukos, kai mašalų populiacija nebuvo reguliuojama, pernai vėl panaudojus biologinį preparatą mašalų gerokai sumažėjo. Kovoti su jais nustota 2010-aisiais, kai buvo panaikintos apskritys ir kraujasiurbių mašalų populiacijos programa įstrigo.
Ir tik pernai pakeitus Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymą, mašalus naikinti pavesta Druskininkų savivaldybei. Po 8400 eurų skyrė penkios Alytaus regiono savivaldybės, o 50 tūkst. eurų pridėjo aplinkos ministerija.
„Tyrimai mums brangiai nekainuoja, apie 3–4 tūkst. eurų per metus. Didžiąją dalį suvalgo pats preparatas: vienas jo litras kainuoja 12,5 euro. Kadangi perkami dideli kiekiai – 6, 5 tūkst. litro – būtų gerai panaudoti šį preparatą per du kartus“, – teigė Druskininkų savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Joana Verbickienė.
Mašalai vargina ne tik Druskininkų apylinkėse gyvenančius žmones ir turistus. Jeigu Nemune vanduo pakilęs kaip dabar, mašalų lervos Nemuno atkarpa gali nuplaukti iki šimto kilometrų.
„Yra tokių atvejų, kai upinių mašalų rūšis iš tam tikro upės baseino išnaikinama visiškai, galėtumėm pasiekti ir tokį rezultatą. Nemune, Lietuvos teritorijoje, upinių mašalų populiacija atsistato iš dalies sparčiau dėl to, kad pastoviai vyksta imigracija iš Baltarusijos dalies“, – paaiškino R.Bernotienė.
Baltarusijoje į Nemuną tik kartą buvo supiltas biologinis preparatas „Vectobac“ – prieš daugiau nei dešimtį metų, ir tuomet iš Lietuvos jis buvo įvežtas kaip humanitarinė pagalba. Upiniai kraujasiurbiai mašalai Gardino srityje nenaikinami.
