Nelaukime draudimų – būkime žalesni jau dabar
„Pasaulio statistiką apdorojančios platformos „The World Counts“ duomenimis, visoje planetoje sunaudojame 5 trilijonus plastikinių maišelių per metus, arba daugiau nei 700 jų per metus tenka kiekvienam planetos žmogui. Daugelyje šalių imamasi įvairių priemonių mažinti plastikinių maišelių naudojimą. Mūsų šalyje jau galioja draudimas nebedalinti nemokamai vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių, o pagal naują įstatymo projektą toks pat draudimas dar šiemet turėtų paliesti ir vadinamuosius vienkartinius lengvuosius plastikinius maišelius. Vis dėlto nelaukdami draudimų galėtume jau dabar mažiau naudoti labai lengvų vienkartinių lengvųjų plastikinių maišelių, juos pakeisdami daugkartiniais indais, dėžutėmis, daugkartiniais maišeliais“, – VŠĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.
Ji atkreipia dėmesį, kad prie pokyčių pirkėjus pratina ir tapti žalesniems kviečia kai kurie prekybos tinklai – siūlo kartono maišelius ir dėžutes, daugkartinius maišelius sveriamiems ar biriems produktams, kurie galėtų pakeisti labai lengvus plastikinius. Kiekvieno asmeninė iniciatyva būtų labai svarbi, nes visame pasaulyje perdirbama mažiau nei 1 proc. plastikinių maišelių, ir net 300 milijonų plastikinių maišelių kasmet patenka į Atlanto vandenyną.
Kiekvienam lietuviui – po 200 labai lengvų maišelių per metus
„Statistika sako, kad vienas lietuvis per metus sunaudoja virš 200 vienkartinių maišelių, skirtų sveriamiems produktams, tad galime įsivaizduoti, kokį kiekį sugeneruojame visi kartu – matematika ne mūsų naudai. Kartais žmonės galvoja, kad vienkartinis maišelis biriems produktams yra neišvengiamas, bet iš tiesų yra alternatyva – daugkartinis maišelis, kurį galima skalbti ir pernaudoti daugybę kartų bei naudoti kelerius metus: tol, kol atlaiko siūlės. Jam praplyšus, galima susiūti ir dar pratęsti jo gyvavimą“, – sako projekto „Žalia žinutė“ iniciatorė Monika Levickaitė.
Pati naujausia šio projekto dalis yra „Žalia krautuvėlė“, kurioje galima įsigyti ir daugkartinių maišelių sveriamiems produktams.
„Prieš ketverius metus niekas Lietuvoje apie daugkartinius maišelius plačiai nekalbėjo, jų praktiškai nebuvo galima įsigyti. Stebėdama, kaip žmonės vynioja ir plėšo plastikinių maišelių ritinėlius, negalėjau suprasti, kodėl ši problema niekam nerūpi. Neilgai svarsčiusi nusprendžiau nerti į savo projekto kūrimo nuotykį – sukurti daugkartinį maišelį iš antrinės tekstilės – permatomų užuolaidų atraižų. Taip vienu metu nušaunami du zuikiai – prisidedama prie žiedinės ekonomikos bei pasiūloma alternatyva“, – sako M.Levickaitė.
Ji tvirtina sulaukusi daug palaikymo, o susidomėjimas šiuo modeliu, pavyzdžiui, kai, mokyklose įkvėpti mokytojai drauge su vaikais rengia maišelių siuvimo dirbtuves, galbūt rodo, kad įvyko lūžis, kai herojais tampa daugybė idėjos skleidėjų.
Maišelius iš užuolaidų testavo pusmetį
„Žaliosios žinutės“ maišelių funkcionalumo ir patvarumo testavimas truko apie pusmetį. „Kroviau į maišelius maksimalų svorį ir stebėjau, kiek jis gali atlaikyti. Kadangi jų šonus siuvame du kartus, jie yra labai tvirti: atlaiko ir kelis kilogramus bulvių“, – pasakoja M.Levickaitė.
M.Levickaitė pasirinko permatomą audinį, kad pardavėjas galėtų matyti, kas yra jo viduje ir kad maišelis būtų lengvutis. Be to, ji stengėsi sukurti ne tik patvarų, ilgaamžį, bet ir patrauklų maišelį – į tokį, jos akimis, daug maloniau dėti produktus.
PTO atstovės E.Razbadauskaitės teigimu, Lietuvos gyventojų apklausos rodo, kad vis daugiau žmonių įprastus prekybos tinkluose vienkartinius plastikinius pirkinių maišelius pakeičia daugkartiniais tekstiliniais. 2019 m. prekes į savo atsineštą daugkartinį pirkinių maišelį dėjo 49 proc. apklausos dalyvių, o pernai tokių asmenų skaičius išaugo iki 58 proc. Dabar, anot E.Razbadauskaitės, atėjo laikas vis dažniau rinktis maišelius sveriamiems ar biriems produktams.
„Mitas, kad vienkartinis maišelis biriems produktams yra lengvai perdirbamas – tai nutinka labai retai. Patekęs į perdirbimo įrenginius, toks maišelis juos dar ir gadina, kadangi yra plonytis, ir dėl to limpa prie įrangos sienelių“, – pastebi „Žaliosios žinutės“ iniciatorė M.Levickaitė. Pasak jos, jeigu didžioji dalis žmonių sveriamus ar birius produktus dėtų į savo nuosavus daugkartinius maišelius, tai labai sumažintų taršą.
Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją
VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.
