Pirmosios pavasario dienos – pats laikas galvoti apie paukščių inkilus. Mat Lietuvoje žiemojantys paukščiai jau netrukus – patys pirmieji – pradės dairytis vietos įsikurti, perėti. O balandį jau sulauksime ir pirmųjų atskridusių iš šiltųjų kraštų.
Apie inkilų gamybą, svarbias detales ir paukščių komfortą kalbame su ornitologu Dariumi Musteikiu.
– Paukščiai inkilų ieško ir į tėvynę grįžta skirtingu metu. Galbūt pradėkime nuo to, kokiems paukščiams inkilus turėtume ruoštis dabar ir artimiausiu metu?
– Vienas pirmųjų klausimų, norint gaminti ar pirkti inkilą, turėtų būti – kokiam paukščiui? Kartais žmonės padaro inkilą, nori sulaukti vieno paukščio, o sulaukia visai kito. Taip nutinka todėl, kad matmenys – dydis, aukštis, landos skersmuo – yra svarbiausias dalykas paukščiui.
Jei kalbame apie ankstyvą pavasarį – vasario galą, kovą, mes galime pasirūpinti pavasariniais paukščiais. Tais, kurie inkilų pradeda ieškoti balandį. Šiuo atveju kalbame apie kone visas zylių rūšis – ir mėlynoji, ir didžioji, ir pilkoji zylė. Taip pat ir bukučiai – kitaip tariant, paukščiai, kurie žiemoti pasilieka Lietuvoje, todėl jie patys pirmi ir pradeda užimti inkilus.
Tuo pat metu galime ruoštis inkilus ir pirmiesiems iš šiltųjų kraštų – Ispanijos ar Maroko – sugrįžtantiems paukščiams. Tai margasparnės ir pilkosios musinukės ar paprastosios raudonuodegės. Vieni iš pirmųjų pasirodo ir varnėnai bei bukučiai. Taigi ruoštis juos priimti galime jau ankstyvą pavasarį.
– Kokių matmenų inkilus mėgsta išvardyti pirmieji pavasario paukščiai?
– Jeigu mes kalbame apie margasparnes musinukes ir mėlynąsias zyles, inkilo angos skersmuo turėtų būti 2,8 cm, o štai norėdami pagaminti namus pilkajai zylei, skersmenį turėtume daryti mažesnį – 2,6 cm. Didžiosios zylės poreikiai dar kitokie – inkilo angos skersmuo turėtų būti 3,3 cm. Jei galvosime apie karklažvirblį, jo inkilo angos skersmuo turėtų būti 3,4 cm, o bukučio – 3,6–3,8 cm. Beje, bukutis yra labai įdomus paukštis. Jei jo inkilo angos skersmenį padarysime platesnį, jis tą angą vis tiek aplipdys moliu taip, kad būtų minėtas dydis.
Kalbant apie pačių inkilų dydžius, reikėtų žinoti, kad paukščiai mėgsta pasirinkti šiek tiek didesnius inkilus negu, sakykime, tie, kuriuos dažnai šiandien nusiperkame prekybos centruose. Jokiu būdu nenoriu nieko įžeisti, bet didesnius inkilus paukščiai renkasi todėl, kad juose būna didesnės jauniklių vados.
Jeigu gaminame inkilą smulkiam paukštukui – nuo zylės iki margasparnės musinukės, lentos plotis turėtų būti apie 16 cm, o storis apie 2,5 cm. Paties inkilo aukštis gali siekti apie 30 cm, 28 cm ar 26 cm. Tai irgi priklauso dar nuo paties paukštuko. Paprastajai pilkajai ir kuoduotajai zylei gali užtekti ir 25–26 cm aukščio inkilo, didžiajai zylei darome šiek tiek aukštesnį – 30 cm aukščio. O, pavyzdžiui, kokiems varnėnams inkilai daromi dar aukštesni – apie 35 cm. Priežastis labai paprasta – jo inkilo landos skersmuo yra apie 5 cm, ir ji puikiai tinka ne tik paukščiui, bet ir katino letenai. Vadinasi, jei mes padarysime žemesnį inkilą, leisime katinui, kaip plėšrūnui, puikiai pasiekti jauniklius letena.
Jei kalbėsime apie paprastąją raudonuodegę, jai inkilas gaminamas iš 18 cm pločio lentos, bet inkilo aukštis – tik 22 cm, o angos skersmuo – 5 cm. Ji mėgsta susisukti lizdą inkile, tačiau šis paukštis nori nuolat matyti ir tai, kas dedasi lauke – specifinė rūšis. Lygiai taip pat daro pilkoji musinukė ar baltoji kielė. Šios paukščių rūšys tiesiog nemėgsta perėti visiškoje tamsoje.
– Iš kokio medžio geriausia daryti inkilus? Ar paukščiams patinka parduotuvėje pirkti plastikiniai inkilai?
– Geriausia, kad patys nusprendę gaminti inkilą žmonės rinktųsi drebulę. Toks inkilas ilgiau išsilaikys, mažiau pus, bet, aišku, gauti šio medžio yra labai sunku. O šiaip populiariausi ir tinkami pasirinkimai yra pušis arba eglė. Tiesa, norėdami, kad inkilas tarnautų ilgiau, iš išorės galime jį kuo nors padengti – drėgmei atsparia medžiaga ar dažais. Spalva, tiesa, nesvarbi, nes paukščiai jų neskiria. Tačiau būtina žinoti, kad impregnuoti reikia tik iš lauko pusės. Tiesa, nereikia ir obliuoti inkilo lentų, jos turi būti šiurkščios, ypač inkilo viduje. Mat jaunikliams užaugus, jie turi išlipti iš inkilo vidaus, o jei lenta bus lygi, slidi, paukštukams gali nepavykti to padaryti.
Labai svarbu ir tai, kaip padaryta priekinė sienelė – ta, kurioje yra anga. Ji turi būti pagaminta iš vientisos, nejungtos lentos, tam, kad lipančio iš inkilo jauniklio koja neužstrigtų plyšy, nes jam tai gali nulemti žūtį.
– Ar reikia inkilus „įrengti“, ko nors įdėti, kad paukščiams būtų patogiau?
– Šiuo metu kalbame apie smulkiuosius, pirmuosius pavasarinius paukščius – zyles, margasparnes musinukes, kuriems dėti į inkilus nieko nereikia – jie susineša sau lizdus.
– Ar galite įvardyti svarbiausią dalyką, ko apie inkilus žmonės neturėtų pamiršti?
– Be to, kad prieš gaminant inkilą būtina pasidomėti matmenimis, kurie tinkami konkrečiam paukščiui, labai svarbu ir senųjų inkilų valymas. Smulkieji paukščiai patys inkilų nevalo, jie tik neša į jį lizdinę medžiagą – samanas, plaukus, pušies ar beržo žieves ir pan. Jeigu mes inkilo nevalysime, kitąmet nustebsime – kodėl naujame inkile niekas negyvena. Po paukščių perėjimo inkiluose gali imti kauptis įvairūs parazitai, į inkilus gali lįsti žiemoti visokie kirminukai, todėl prieš pavasarį labai svarbu inkilus išvalyti ir paruošti naujam paukščių sezonui. Dažnai inkilai ir būna pagaminti taip – atsiveria ar stogas, ar šonas. Imi, viską iškratai, išvalai ir viskas. Tiesa, jei kažkokie parazitai jau apsigyveno ir inkilas pradėjo pūti, tokio inkilo kabinti jau nereikėtų.
– Į kokį aukštį reikėtų kelti inkilus pirmiesiems pavasariniams paukščiams? Ar gerai kelti inkilus tiesiog prie namo, prie savo sodo, o ne miške? Ar patinka paukščiams „gyventi“ mieste?
– Smulkiems paukščiams mes galime iškelti inkilą į, sakykime, keturių, o soduose netgi trijų metrų aukštį. Kukučių lizdai turėtų būti patalpinti aukščiau – 5–7 metrų aukštyje.
Kelti inkilus soduose, prie namų yra tikrai gerai ir naudinga. Tokie paukščiai kaip zylės ar margasparnės musinukės sunaikina labai daug kenkėjų. Taigi kelti inkilą netoli sodo, kurs nors prie pušynėlio naudinga ir paukščiams, ir patiems keliantiems inkilus.
