Nuo 2016 metų įsigaliojo Europos Sąjungos direktyva, kurioje teigiama, kad visos ES šalys galės reikalauti viešai finansuojamiems statybos objektams naudoti statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodologiją. Lietuva, kaip ir visas pasaulis, neišvengiamai turi skaitmeninti statybas. Ir tai toli gražu nėra tik formalumas, BIM modelio naudojimo privalumai akivaizdūs – nuo dar iki šiol nebūto tokio detalaus informatyvumo, kokybės, visų statybų dalyvių darbo sinchronizavimo, klaidų eliminavimo iki efektyvesnio lėšų panaudojimo.
BIM (Building Information Modeling) – tai skaitmeninė pastato technologija, kai statinys „iškyla“ 3D formatu kompiuteryje – ne popieriuje ar kokioje nors plokštumoje. BIM modelis leidžia valdyti visą statinio informaciją visais jo gyvavimo etapais – nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovimo. Kuriant pastatą išsamiai matyti visos smulkiausios jo detalės ir itin svarbu tai, kad statinio modeliavimas vyksta realiu laiku. Su BIM dirba visi statybų dalyviai ir pokyčius ar naujus sprendimus mato realiu laiku. Kitaip tariant, jei projektuotojas atliko korekciją, kur bebūtų inžinierius, prisijungęs prie sistemos tai mato. BIM technologija jau seniai naudojasi pažangiausios pasaulio šalys – nuo Didžiosios Britanijos iki Skandinavijos šalių. Gerąją patirtį stengiasi įsidiegti ir Lietuva.
BIM modelio naudojimo privalumai akivaizdūs – nuo dar iki šiol nebūto tokio detalaus informatyvumo, kokybės, visų statybų dalyvių darbo sinchronizavimo, klaidų eliminavimo iki efektyvesnio lėšų panaudojimo.
Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybų departamento vadovas Marius Narmontas kalbėjo, kad šis sprendimas statybų sektoriui – labai svarbus: „Ši technologija turi labai daug privalumų – padeda išvengti klaidų, nes darbas vyksta interaktyviai „debesyje“, taigi padidina statybų efektyvumą ir pagerina kokybę. Kitas labai svarbus dalykas – mes labai dažnai pastatome statinius ir visiškai pamirštame apie jų eksploataciją, o BIM leidžia paskaičiuoti pastato eksploatacijos kaštus per visą jo gyvavimo laikotarpį – nuo statymo iki griovimo.“
Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė tikino, kad BIM technologija apskritai leidžia į statybas pažvelgti kitaip, jas suvokti plačiau, ne taip tradiciškai. „Be jau minėtų privalumų – ankstesnio klaidų identifikavimo, itin tikslaus lėšų suplanavimo, tai yra ir labai geras statybų proceso dalyvių atsakomybių paskirstymas. Kartu BIM yra ir puikus įrankis, leidžiantis jau užbaigus statybas, eksploatuojant pastatą tinkamai reaguoti į, sakykime, gedimus ar planuojamus pakeitimus. BIM leidžia matyti pastatą kaip sistemą“, – kalbėjo viceministrė.
Natūralu, kad tokių pokyčių neįgyvendinsi per naktį, reikia kruopštaus pasirengimo – nuo įrangos iki specialistų. Tam ruoštis ketinama kelerius metus, o BIM startas viešajame sektoriuje numatomas 2020 m. liepą. Komercinis sektorius Lietuvoje jau taip pat žengia skaitmeninės statybos žingsnius, tačiau proveržio norima kur kas didesnio. Manoma, kad tokį paskatą turėtų suteikti būtent viešasis sektorius, atvėręs duris BIM technologijai.
Ar pasirengę?
Aplinkos ministerijos specialistai tikina, kad pasaulinė praktika rodo, kad BIM technologijos įvedimui į statybų sektorių reikia gerai pasirengti. Itin paskubėję skaitmenizuoti statybas danai nusvilo, o kitų šalių patirtis – itin gera. Todėl svarbiausia – neskubėti ir itin gerai pasirengti naujam žingsniui.
Architektų rūmų vadovė Daiva Bakšienė tikina, kad architektai neneigia minėto įrankio privalumų ir nesiekia stabdyti informacinių technologijų pažangos, tačiau taip pat atkreipia dėmesį, kad nereikėtų per didelės skubos. „Visos suinteresuotos šalys sutaria, kad BIM privalumai – operatyvumas, informacijos apdorojimas, tinkamas jos klasifikavimas, talpinimas viename struktūriniame modelyje, pažangūs bendradarbiavimo metodai – yra svarbūs visam statybos sektoriui. Vis dėlto norisi dar kartą pabrėžti, kad nuoseklus BIM įvedimas į praktiką, pagrįstas natūraliais poreikiais ir jų tenkinimu, yra naudingas ne tik architektams, bet ir investuotojams bei visai visuomenei, siekiant ateityje išvengti proceso nesklandumų ir nekokybiškų, nedarnių aplinkos sprendimų“, – nuomone dalijosi vadovė.
Tuo tarpu D.Gedvilas buvo kur kas drąsesnis. Anot jo, pasirengimo lygis Lietuvoje nėra blogas. Apie BIM Lietuvoje garsiai kalbėti pradėta jau prieš 6–7 metus, 2013 m. buvo priimta ES viešųjų pirkimų direktyva, skatinanti naudoti BIM, nuo 2014 m. veikia BIM plėtra besirūpinanti VšĮ „Skaitmeninė statyba“, Lietuvos vyriausybė statybos sektoriaus skaitmeninimo iniciatyvai pritarė ir į jos įgyvendinimą įsitraukė 2015 metais. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ rinkai jau siūlo ir toliau kuria BIM taikymui, viešųjų pirkimų organizavimui reikalingus dokumentus ir gidus, rinkos dalyviai turi galimybes tobulintis įvairiuose BIM mokymuose.
Sprendimas naudoti BIM nacionaliniu mastu paskatins greičiau padaryti reikiamus pokyčius teisinėje bazėje.
Taigi, kaip teigia LSA vadovas, sprendimas naudoti BIM nacionaliniu mastu paskatins greičiau padaryti reikiamus pokyčius teisinėje bazėje.
„Privatus sektorius naujoves priima sklandžiai – vis daugėja projektavimo ir statybos įmonių, kurias pripažįstame kaip gebančias taikyti BIM, organizuojame lietuviškų BIM projektų konkursus, kuriose dalyvių skaičius taip pat jau yra didelis ir vis auga. Džiugu, kad tarp šių projektų yra ir tokių, kurių užsakovas – valstybės įmonės. Girdime apie pozityvius atskirų valstybinių ar savivaldybių institucijų žingsnius, apie pirmuosius viešuosius pirkimus, kuriuose jau reikalaujama BIM“, – tikino D.Gedvilas.
Teks įveikti ne vieną iššūkį
Paklausta, kokių mato uždavinių ir iššūkių, besirengiant diegti BIM technologiją, D. Bakšienė pirmiausia atkreipė dėmesį į aplinkos ir architektūros kokybės užtikrinimą. „Kol kas nepakanka teisinių mechanizmų, kurie Lietuvoje užtikrintų realiai egzistuojančius visuomenės interesus, o įvedus dar vieną apribojimą, susijusį su privalomu tam tikrų techninių priemonių naudojimu, yra rizika dar labiau nutolti nuo siekiamos aplinkos kokybės.
Svarbu pažymėti, kad kuriant ir statant statinius sprendžiami (turi būti sprendžiami) ne tik ekonominiai ir techniniai uždaviniai, tačiau ir statinių santykis su aplinka, kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros vertybių apsauga, statinių pritaikymas jų naudotojų reikmėms, universalaus dizaino ir kitų visuomenei svarbių principų įgyvendinimas. Šių uždavinių sprendimas reikalauja didelio jautrumo, kūrybiškumo ir individualaus požiūrio, o BIM daugiausia skatina techninį požiūrį ir kartotinių elementų naudojimą“, – komentavo vadovė.
Anot pašnekovės, šiam žingsniui visi turi būti pasiruošę – ir rangovai, ir perkančios organizacijos, ir jų darbuotojai. Privalu suprasti, kad BIM technologijos teikiama nauda atsiskleidžia ne vien projektavimo, o gal net ir labiau – statybos darbų ir statinio eksploatavimo stadijoje. „Manome, kad pirmiausia turi būti atlikta šio pasirengimo lygio BIM naudojimui analizė, kuri ir parodytų, kiek dar turi būti nuveikta darbų ir kokie yra bendri jų kaštai. Be to, svarbu pačių projektavimo rinkos dalyvių apsirūpinimas šiomis brangiomis priemonėmis. Tai neabejotinai iškels ne tik projektavimo kaštus, bet ir galutines statytojo sąnaudas. Taip pat svarbu tai, kad didelėse, finansiškai pajėgiose įmonėse tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje dirba tik maža dalis architektų“, – dėstė D.Bakšienė.
Manome, kad pirmiausia turi būti atlikta šio pasirengimo lygio BIM naudojimui analizė, kuri ir parodytų, kiek dar turi būti nuveikta darbų ir kokie yra bendri jų kaštai.
Vadovė atkreipė dėmesį, kad Europos architektų tarybos duomenimis, 2016 m. net 72 proc. architektų Europoje dirbo vieni arba mažose įmonėse, tačiau jie lygiai taip pat yra pajėgūs užtikrinti aukštą architektūros kokybę, t.y. visų aukščiau išvardintų uždavinių sprendimą, naudojantis kitomis techninėmis ir informacinėmis priemonėmis. Žvelgiant į šiuos skaičius matyti, kad privalomas BIM naudojimas susiaurins konkurenciją iki minimumo, kas tik dar labiau atsilieps statytojo sąnaudoms ir didins didžiosios dalies specialistų atskirtį.
O ketvirtas laukiantis iššūkis, kurį įvardijo D. Bakšienė, visos reikiamos techninės ir teisinės infrastruktūros parengimas, kuris yra itin svarbus ankstyvoje stadijoje.
Valstybės ryžtas džiugina
LSA prezidentas ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktoriaus Daliaus Gedvilas neabejojo, kad Svarbių pokyčių ir sprendimų atidėliojimas – ne išeitis. „Valstybės pažanga arba pranašumas ateityje priklausys nuo gebėjimų greitai daryti pokyčius. Pokyčių planavimui reikia turėti tikslią ir išsamią informaciją. BIM metodologija kaip tik ir skatina kaupti skaitmeninius duomenis apie valstybės infrastruktūrą, apie statinius ir būtent skaitmeniniai duomenys vien dėl to tampa didžiule vertybe. Atidėliodami skaitmeninimo procesus rizikuotume dar labiau atsilikti nuo šalių ir rinkų, kuriose BIM jau giliai įleidęs šaknis. Turime orientuotis į lyderius, kurie jau yra pasiruošę ir kartu skatinti kitus rinkos dalyvius, kurie naujoves priima lėčiau“, – įsitikinęs D.Gedvilas.
Valstybės pažanga arba pranašumas ateityje priklausys nuo gebėjimų greitai daryti pokyčius.
Labiausiai BIM srityje pažengusiose valstybėse svarstymai, anot pašnekovo, apie BIM taikymą nacionaliniu lygiu – seniai praeitais etapas. Šiuo metu jos jau sprendžia daug gilesnius ir smulkesnius pačios BIM metodologijos klausimus arba platesnius socialinius ir ekonominius skaitmenizavimo aspektus, ryšį su ketvirtąja pramonės revoliucija.
Jungtinė Karalystė, kaip tikino D.Gedvilas, skaitmenintis ėmėsi suskaičiavusi, kiek daug valstybei kainuoja vėluojantys projektai, klaidų taisymas, eikvojami energijos resursai, kaip žmonių gerovei ir ekonomikai atsiliepia tarša, nepakankamai geros gyvenamosios aplinkos sąlygos, transporto grūstys, vėluojantys traukiniai, nepakankamas pasiruošimas potvyniams ir pan. Anksti buvo pripažinta, kad prie šių problemų sprendimų gali efektyviai prisidėti statybos informacijos skaitmeninimas ir BIM metodologija, todėl šiuo metu Jungtinėje Karalystėje jau siekiama įgyvendinti trečią BIM lygį ir programą pavadinimu „Digital Built Britain“.
Be to, pasirengimo lygis Lietuvoje nėra blogas. Apie BIM Lietuvoje garsiai kalbėti pradėta jau prieš 6–7 metus, 2013 m. buvo priimta ES viešųjų pirkimų direktyva, skatinanti naudoti BIM, nuo 2014 m. veikia BIM plėtra besirūpinanti VšĮ „Skaitmeninė statyba“, Lietuvos vyriausybė statybos sektoriaus skaitmeninimo iniciatyvai pritarė ir į jos įgyvendinimą įsitraukė 2015 metais.
VšĮ „Skaitmeninė statyba“ rinkai jau siūlo ir toliau kuria BIM taikymui, viešųjų pirkimų organizavimui reikalingus dokumentus ir gidus, rinkos dalyviai turi galimybes tobulintis įvairiuose BIM mokymuose.
Sprendimas naudoti BIM nacionaliniu mastu paskatins greičiau padaryti reikiamus pokyčius teisinėje bazėje.
Privatus sektorius naujoves priima sklandžiai – vis daugėja projektavimo ir statybos įmonių, kurias pripažįstame kaip gebančias taikyti BIM, organizuojame lietuviškų BIM projektų konkursus, kuriose dalyvių skaičius taip pat jau yra didelis ir vis auga.
Džiugu, kad tarp šių projektų yra ir tokių, kurių užsakovas – valstybės įmonės. Girdime apie pozityvius atskirų valstybinių ar savivaldybių institucijų žingsnius, apie pirmuosius viešuosius pirkimus, kuriuose jau reikalaujama BIM.
