Kriterijus – ne teorinis
Lietuvoje, pateikus visus reikiamus dokumentus „Infostatyba“ sistemoje, statybos leidimas neypatingam ir nesudėtingam statiniui yra išduodamas per 10 darbo dienų, o ypatingajam – per 20. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasirengimo statyboms, projektavimo ir statybų leidimo išdavimo procesą itin pagreitino bei supaprastino statybų skaitmenizavimas, kuris vis dar intensyviai vykdomas.
Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas tikina, kad „Doing Business“ reitingas Lietuvai reikšmingas, nes jis paremtas ne teoriniu, o realiu skaičiavimu. Vertintojai susisiekia su institucijomis, savivaldybėmis, projektuotojais, stengiasi įvertinti tikrąją situaciją šalies statybų sektoriuje ir būtent pagal tokius kriterijus reitinguoja valstybes. Taigi Lietuvai tai – įvertinimas.
„Pagrindinis veiksnys, nulėmęs tokį pokytį, aišku, yra elektroninis statybos leidimo išdavimas – jau niekur nebereikia eiti fiziškai, kad jį gautum. Tai nėra labai didelė naujiena Lietuvoje, tai vyksta jau seniai, tačiau spartėja, keičiasi patys statybų proceso skaitmenizavimo procesai, todėl matome ir vis gerėjantį rezultatą. Galiausiai, labai svarbu tai, kad keitėsi ir įstatyminė bazė – ji leido sutrumpinti patį terminą, per kurį išduodamas statybos leidimas. Kitas dalykas – reikalavimai, pagal kuriuos išduodamas statybos leidimas, nuolat peržiūrimi ir atliekamos reikiamos korekcijos, reaguojant būtent į statybų rinką. Turiu minty dokumentacijos apimčių ir institucijų, kurios įtrauktos į statybų leidimo išdavimo procesą, rato mažinimą – siekiama, kad statybos leidimo išdavimo procesas būtų kuo efektyvesnis“, – komentavo pašnekovas.
Pagrindinis veiksnys, nulėmęs tokį pokytį, aišku, yra elektroninis statybos leidimo išdavimas – jau niekur nebereikia eiti fiziškai, kad jį gautum.
Kodėl visuomenei statybų leidimo išdavimas vis dar atrodo baubas, M.Narmontas turėjo kelias prielaidas: „Aš manau, kad tai yra senas stereotipas. Iš tiesų Lietuvoje visi yra ne tik krepšinio treneriai, bet ir inžinieriai. Kone kiekvienas įsivaizduoja, kad gali sau pastatyti namą, ir tą daro. Individualių namų, tiesa, mes pastatome kur kas daugiau nei kitos šalys. Įdomu, kad vis dar statome tuo ūkio būdu – patys, remdamiesi tėvų ar kitų patirtimi. Jeigu lygintume su Vakarų šalimis, sakykime, Didžiąja Britanija, ten toks modelis jau seniausiai neegzistuoja. Ten apie sau namus statančius žmones kuriami filmai.“
Vis dėlto lietuvių užmojus statyti namus patiems Statybų departamento vadovas vertino teigiamai, tik atkreipė dėmesį, kad dažnam lengviau pastatyti namą nei visą projektą tvarkingai perkelti ant popieriaus. „Juolab kad tokį dalyką darome kokį vieną ar kelis kartus per gyvenimą, tad natūralu, jog gali atrodyti sudėtinga. Galbūt objektyviau vertintų projektuotojai, kurie dirba su tuo kasdien, gali palyginti, įvertinti pliusus ir minusus. O su jais mes, rengdami pakeitimus, nuolat konsultuojamės ir bendraujame“, – kalbėjo M.Narmontas.
Teigiamas dalykas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento D.Gedvilo teigimu, nutarimas, kad nuo 2020 m. liepos svarbių visuomeninių statinių projektavimas ir statyba bus atliekami taikant BIM metodus ir technologijas, apie kurias paskelbė Aplinkos ministerija. Tai paskatins daugelį pokyčių, kurių ir laukiame. „Su ministerija taip pat diskutuojame dėl RIBA statybos proceso aprašymo pritaikymo Lietuvoje. Manome, kad tai yra svarbus klausimas siekiant kokybės“, – atkreipė dėmesį.
Ateityje – dar naujovių
M.Narmontas atkreipė dėmesį, kad netolimoje ateityje numatyta dar nemažai pokyčių, kurie turės teigiamos įtakos statybų leidimų išdavimui. Vienas iš jų – projektiniai pasiūlymai.
„Didžiajai daliai ypatingų ir neypatingų statinių ateityje bus būtini projektiniai pasiūlymai. Anksčiau tokių statinių sąrašas buvo siauras, visai neseniai jis buvo kiek praplėstas ir planuojama jį plėsti dar labiau. Šiuo klausimu būtina paminėti dvi puses – viena vertus mes sakome, kad būtina visuomenei suteikti informaciją apie statomus pastatus, tačiau suprantame, kad tai – laiko kainuojantis darbas. Būtent todėl ateityje bus galima gauti statybos leidimą pagal projekto pasiūlymus“, – aiškino pašnekovas.
Ko siekiama šiais pokyčiais? „Vėlgi – paprasta, sumažinti dokumentų, kuriuos būtina teikti savivaldybei, norint gauti statybos leidimą, apimtis. Dabar institucijoms reikia patikrinti visą techninį projektą ir tik tada išduoti leidimą, ateityje peržiūrimi bus tik projektiniai pasiūlymai ir leidimas išduodamas pagal juos. Svarbu paminėti, kad tai nereiškia, jog techninio projekto nereikės rengti – aišku, kad reikės. Tiesiog užsakovas, projektuotojas ir statytojas kur kas greičiau sužinos, galės įgyvendinti numatytą projektą ar ne“, – komentavo M.Narmontas.
Paklaustas, ar vis didinant statybų leidimų išdavimo greitį nerizikuojama paaukoti kokybės, Statybų ir teritorijų planavimo departamento vadovas tokių grėsmių neįžvelgė. „Nemanau, kad tai gali turėti įtakos kokybei. Juk projektuotojo, kuris yra atsakingas už projektą, darbo laikas nėra kaip nors ribojamas – jis turi tiek laiko, kiek jam reikia atsakingai ir tinkamai parengti projektą. Mums svarbu, kad prieš išduodant statybos leidimą, savivaldybės turėtų pakankamai laiko patikrinti, ar projektas atitina visus būtinus reikalavimus. Per 10 darbo dienų įvertinti neypatingą ir nesudėtingą statinį, o per 20 darbo dieną ypatingą, mums atrodo įmanoma, o ir iš savivaldybių neturime dėl to jokių nusiskundimų“, – kalbėjo pašnekovas.
