Šis planas, – svarbiausias šalies erdvinio vystymosi ir urbanistinės plėtros dokumentas. Juo siekiama suderinti socialinius, ekonominius, ūkinius, aplinkosauginius ir darnaus vystymosi tikslus, sujungti daugumos šalyje egzistuojančių strategijų uždavinius į visumą. Šis didžiulis dokumentas turėtų suderinti šalyje vystomas verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros veiklas. Jis turėtų tapti pagrindiniu šalies vystymo dokumentu iki 2030-ųjų.
Suplanuota prognozė leidžia panaudoti lėšas efektyviau, nei kai mėginame spręsti jau esamas problemas. Kitaip tariant, navigacija leidžia aplenkti kliūtis iš anksto.
Pirmasis Lietuvos teritorijos bendrojo plano etapas – esamos būklės analizė, baigėsi šių metų gegužę. Šį darbą atliko UAB „Taem Urbanistai“ kartu su Valstybės žemės fondu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu bei UAB „Sweco Lietuva“.
Aplinkos ministerijoje prieš pateikiant paskutinius pasiūlymus dėl esamos būklės analizės susitiko visų ministerijų atstovai ir išsakė savo lūkesčius Lietuvos Respublikos bendrajam planui, ieškojo sąsajų tarp turimų strategijų. Netrukus prasidės plano koncepcijos rengimas, galiausiai bus pasiūlyti konkretūs sprendiniai.
Bendrasis planas – tarsi navigacija
Lietuvos bendrojo plano koncepcija bus patvirtinta Seime, o sprendiniai – kuruojami, valdomi Vyriausybės. Gerą iliustraciją Lietuvos bendrajam planui sugalvojo naujasis Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Tai – navigacija: visi susitaria, kur nori nuvažiuoti ir laikosi krypties, o „vairuotojui“ tenka mažesnė atsakomybė, jog nuklys į šalį.
Plano rengimui vadovaujanti aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė sakė, kad dokumentas leis įgyvendinti ir tarptautinius šalies įsipareigojimus, pavyzdžiui, prisiderinti prie Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos plėtros tikslų.
„Bendrasis planas padės matyti sąsajas tarp skirtingų strategijų, juo remiantis bus planuojamas ir valstybės biudžetas. Suplanuota prognozė leidžia panaudoti lėšas efektyviau, nei kai mėginame spręsti jau esamas problemas. Kitaip tariant, navigacija leidžia aplenkti kliūtis iš anksto jas žinant, o ne važiuoti iki akligatvio ir vėliau klaidžioti“, – sakė viceministrė R.Brandišauskienė.
Taip pat, jos teigimu, bendrasis planas yra gera proga sudėti visas strategijas ant stalo ir įvertinti, ar jos neveda į skirtingas puses, neprieštarauja viena kitai.
„Pavyzdžiui, socialinių būstų politika: skatina miestų padriką plėtrą, remdama socialinių būstų kūrimą užmiestyje, tuo metu urbanistai sakytų, jog tai yra didžiausia klaida“, – pateikė pavyzdį pranešėja.
R.Brandišauskienė yra girdėjusi, jog senasis planas buvo tobulas, bet negyvas. Šiandien jos siekis būtų, kad planas būtų netobulas, tačiau gyvas, nuolat atnaujinamas ir praktiškai naudojamas.
Nematant visumos švaistomos valstybės lėšos
Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė patvirtino Lietuvos bendrojo plano poreikį, nes šiuo metu, net ir planuojant nedideles investicijas, konkrečioje teritorijoje susikerta skirtingi politiniai sprendimai, skirtingi interesai ir ambicijos. Galiausiai, kai investuojama į vieną konkretų objektą, neįvertinus jo padėties visumoje, tai baigiasi iššvaistytomis valstybės lėšomis.
„Yra objektų, į kuriuos investuota, bet jie stovi tokie „našlaičiai“, niekam jų nereikia, nes investuojant buvo galvota labai siaurai“, – sakė L.Maskaliovienė.
Jei norime pritraukti investuotojus, turime jiems „padėti ant stalo“ teritorijas su įvesta elektra, geru susisiekimu, nuotekų sistema ir panašiai.
Jos teigimu, Finansų ministerijos specialistai jau peržiūrėjo apie 200 skirtingų Lietuvoje parengtų strategijų – toli gražu ne visos jos veda viena kryptimi.
„Kai žinome, kur mes norime judėti, tuomet galime prie viso to „pririšti“ ir biudžetą. Tuomet žinome, kokių resursų tam reikia ir kada. Bendrasis planas turėtų leisti lengviau apskaičiuoti kaštus, naudą, galimas alternatyvas“, – sakė L.Maskaliovienė.
Norinčių investuoti yra, bet mes nepasiruošę
Ūkio viceministras Marius Skuodis savo kalboje analizavo daugelį Lietuvos miestų supančių laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) situaciją.
„Šiuo metu turime Lietuvoje 7 ekonomines zonas. Klaipėdos LEZ įsikūrusios bendrovės generuoja trečdalį viso Klaipėdos regiono eksporto dalies. Mes turime užklausų dideliems plotams – 70-100 hektarų, tai būtų investicijos, kokių Lietuvoje dar nėra buvę. Tačiau valstybės subsidijomis, rinkos dydžiu negalime konkuruoti su kitomis šalimis. Mūsų konkurencinis pranašumas – kaip greitai galime leisti įmonei įsikurti. Jei norime pritraukti investuotojus, turime jiems „padėti ant stalo“ teritorijas su įvesta elektra, geru susisiekimu, nuotekų sistema ir panašiai“, – kalbėjo M.Skuodis.
Ūkio ministerija jau žino, ko prašys iš bendrojo plano koordinatorių: 6 sklypų su sutvarkyta infrastruktūra (10-15 hektarų ploto) Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose.
„Marijampolėje jau visa LEZ yra užpildyta vieno investuotojo, todėl klausimas – ar numatoma šios LEZ plėtra? Klaipėdoje numatyta 400 hektarų LEZ zona, bet realus jos plotas – 270 hektarų. Ar galima ją išplėsti?“, – klausė Ūkio viceministras.
Ir priminė, jog neužtenka besti tušinuku į tuščią Lietuvos plotą. Jau pasimokyta iš to, kad Vilniaus logistikos centras buvo numatytas statyti pelkėtoje teritorijoje, kurią vien sutvarkyti, kad būtų galima pradėti statybas, būtų kainavę apie 70 milijonų eurų.
Geležinkelio linijos tiesimas suskirstytas į kelis etapus: nuo Latvijos sienos iki Panevėžio, tuomet geležinkelis išsiskirs į Kauno ir Vilniaus kryptis, eis iki Lenkijos sienos.
Energetikos ministerijos užduotis – ir augti, ir taupyti
Energetikos viceministras Egidijus Purlys džiaugėsi Seimo šviežiai priimta nauja Lietuvos energetikos strategija.
„Mano nuomone, svarbiausia Lietuvos bendrojo plano užduotis – sinchronizacija su kitais Europos projektais. Mūsų ministerijos atstovai, siekdami kurti klimato kaitai atsparų elektros tinklą, planuoja dalį elektros linijų „kišti po žeme“. Taip pat plėsime gamtinių dujų terminalo infrastruktūrą“, – sakė E.Purlys.
Viceministro teigimu, ir atsinaujinanti energetika tampa vienu iš prioritetų: tiek individualių smulkių saulės energijos jėgainių plėtra, tiek nacionalinio lygio projektai, tokie kaip vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje.
„Kartu su Susisiekimo ministerija plėtojamas elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas. Taip pat planuojama papildomai investuoti į centralizuoto šilumos tiekimo sektorių, kad kuo daugiau gyventojų būtų prijungta prie centralizuotų tinklų“, – sakė E.Purlys.
Karinės bazės, teritorijos šiuo metu užima trisdešimtadalį Lietuvos ploto, tačiau mums būtina plačiau išskirstyti savo amuniciją – tai pataria ir NATO. Dabar didžioji dalis jos laikoma sutelkta didelėse karinėse bazėse.
Susisiekimas: visas dėmesys nukreiptas į „Rail Baltica“
Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis pabrėžė, jog šiuo metu ministerijos dėmesys sutelktas į vieną pagrindinių projektų – geležinkelį „Rail Baltica“. Geležinkelio linijos tiesimas suskirstytas į kelis etapus: nuo Latvijos sienos iki Panevėžio, tuomet geležinkelis išsiskirs į Kauno ir Vilniaus kryptis, eis iki Lenkijos sienos. Kitas Susisiekimo ministerijos projektas – europinė keturių juostų magistralė nuo Lenkijos sienos iki Kauno, nuo Kauno iki Panevėžio ir nuo Panevėžio iki Latvijos sienos.
Bus pastatytas ir papildomas greičio kelias nuo Varšuvos iki Kauno. Ši autostrada eis tiek per esamus kelius (kurie bus platinami), tiek nauja teritorija. Dar vienas darbas – pietinis aplinkkelis aplink Vilnių bei Klaipėdos pietinio aplinkkelio planavimas.
Susisiekimo viceministras pastebi, kad būtina plėsti tiek Vilniaus, tiek Kauno oro uostų terminalus. Taip pat bus parengtas Palangos oro uosto detalusis planas, atnaujintas šio oro uosto pakilimo takas.
Karinės teritorijos plėsis
Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas teigė, jog šiuo metu vyksta didžiulė krašto apsaugos, kariuomenės teritorijų plėtra.
„Karinių poligonų plėtra susijusi su NATO pajėgų buvimu mūsų teritorijoje – jei jie turės vietą, kur būti, kur treniruotis, jie čia ir atvyks. Karinės bazės, teritorijos šiuo metu užima trisdešimtadalį Lietuvos ploto, tačiau mums būtina plačiau išskirstyti savo amuniciją – tai pataria ir NATO. Dabar didžioji dalis jos laikoma sutelkta didelėse karinėse bazėse. Kita vertus, mes suvokiame, kad veikiame bendroje Lietuvos ekosistemoje ir negalime elgtis kaip norime. Nes šalia Pabradės ir Gaižiūnų poligonų – draustiniai, „Natura 2000“ teritorijos“, – dėstė G.Jeglinskas.
Kita vertus, kariuomenė yra pasiruošusi suteikti naudoti privatiems ar viešiesiems partneriams savo valdomą turtą, esantį miestų centruose.
Be abejonės, į kiekvieną kaimą neatvešime operos iš Vilniaus. Tačiau kiekvienas Lietuvos gyventojas turi teisę tą operą pamatyti. Reikia ieškoti įvairių paslaugų organizavimo sprendimų.
Tiesa, jau aišku, kurioje teritorijoje šalies saugumo interesai susikerta su energetiniais: daugiausia naudos iš vėjo energijos galime gauti būtent ruože ties siena su Kaliningradu – o čia kariams reikia itin akylai stebėti oro erdvę.
Sveikatos ministerija: reikia keisti gyvenimo būdą, o ne tikėtis stebuklo iš medicinos
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis įvairių sektorių specialistų strategijose pasigedo žmogaus.
„50 proc. žmogaus sveikatos, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tyrimus, priklauso nuo paties žmogaus. Nuo medicinos priklauso vos 10 proc. Sveikata priklauso nuo mitybos, fizinio aktyvumo ir aplinkos, kurioje žmogus gyvena. Vadinasi, itin svarbi yra galimybė kasdien fiziškai judėti, rekreacinės zonos, galimybė kvėpuoti švariu oru. Kur jos, Susisiekimo ministerijos, kitose strategijose?“, – klausė A.Šešelgis.
Jo teigimu, jeigu yra tiesiamas kelias, sveikatos specialistai nori būti tikri, kad jis tikrai reikalingas ir kokiomis priemonėmis bus sumažintas triukšmas bei oro tarša.
Ištirta, kad žmonės ilgiau gyvena tuose regionuose, kuriuose geresnis susisiekimas, labiau išvystyta infrastruktūra, aukštesnis urbanizacijos lygis, geresnė medicininė infrastruktūra. Nuo 2006-ųjų kirtome tašką ir mirštančių gyventojų nuo tada kasmet yra daugiau, negu gimstančių. Šiaurės rytų Lietuvoje, Pietvakarių Lietuvoje gyvena daugiausia senų žmonių. Jauniausias regionas šiuo metu – Klaipėdos. Tačiau vos 19 proc. pensinio amžiaus asmenų šiame regione išnaudoja 60 proc. greitosios pagalbos paslaugų, apie trečdalį hospitalizacijos paslaugų. Tai rodo tam tikras tendencijas, kokie bus senstančios visuomenės poreikiai Lietuvoje.
Lietuvoje jau yra apie 3000 gydymo įstaigų. Jų skaičiaus neplanuojama didinti, tačiau projektuotojai analizuoja jų tinklą ir siekia užtikrinti, kad iš bet kurios Lietuvos vietos per 60 minučių automobiliu galėtum pasiekti gydymo įstaigą.
Kaip „nunešti“ kultūrą į kaimiškas vietoves?
Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius akcentavo, jog kultūra nėra tik kultūros paveldas.
Galime numatyti pavyzdžiui, terminus, kada kurtiniai turi netrukdomi poruotis ir pratybų vykdyti negalima. Kitiems gal tai atrodo keista, bet kurtinių Lietuvoje – labai nedaug ir jie yra mūsų aplinkos dalis.
Kultūra taip pat siejasi su investicijomis, nes, spręsdami dėl persikėlimo į vieną ar kitą regioną, investuotojai klausia, ar jame yra kokia nors tarptautinė mokykla ir ar vyksta kultūrinių renginių, ar yra kur nueiti, ką pamatyti.
Kultūros ministerijos vyriausioji patarėja Eglė Saudargaitė pirmiausia apibrėžė, kas įeina į kultūros sąvoką: tai ne tik nekilnojamasis, tačiau ir nematerialus kultūros paveldas, visi muziejai, kultūros centrai, netgi žmogiškieji ištekliai. Paskutinių visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, kultūros prieinamumas Lietuvoje mažėja.
„Be abejonės, į kiekvieną kaimą neatvešime operos iš Vilniaus. Tačiau kiekvienas Lietuvos gyventojas turi teisę tą operą pamatyti. Reikia ieškoti įvairių paslaugų organizavimo sprendimų – galbūt rodyti operą dešimtyje apskričių centrų? Meninis kultūrinis ugdymas yra labai svarbus vaikams ir jaunimui“, – svarstė E.Saudargaitė.
Kultūros ministerijos patarėja leido suprasti, kad jei iš gyventojų bus juntamas poreikis ir jie turės reikiamus išteklius, ministerija sieks kultūros paslaugų teikimą užtikrinti ir tose vietovėse, kur gyventojų skaičius mažas.
Lietuva – iš tiesų žemės ūkio kraštas
Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė apibendrino, jog ten, kur teritorijų nereikia susisiekimui arba kariūnų pratyboms – vykdoma žemės ūkio veikla.
„Pusė Lietuvos ploto (52,4 proc.) šiandien yra žemės ūkio naudmenos. Žemės ūkis sukuria 3,5 proc. Lietuvos BVP, šioje srityje dirba virš 100 tūkst. žmonių. Kol kas vienintelė mūsų strategija – plėtoti gyvulininkystę“, – sakė A.Miškienienė.
Jos teigimu, Lietuvoje daugiausia yra vidutinio stambumo ūkių, dirbama daugiau nei 2 mln. hektarų žemės.
„Jei ūkio srityje mūsų pranašumas yra greitis, tai žemės ūkio – produkto kokybė. Manau, kad Lietuvos bendrojo plano naudotojas, į jį pažvelgęs turėtų iškart matyti – kur verta investuoti, kokį produktą auginti apsimoka. Atskirai dar norėčiau paminėti žuvininkystės sektorių: svarbu, kad skirtume dėmesį pajūrio ir priekrantės žvejybos verslui, jo plėtrai, taip pat sektume žuvų išteklių būklę“, – teigė A.Miškinienė.
Regionai, kuriuos pasiekia didesnės tiesioginės užsienio investicijos, turi aukštesnius socialinius rodiklius, juose mažiau juntama emigracijos problema.
Kaip suderinami kurtinių ir kariūnų interesai?
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas, pradėdamas kalbą, pajuokavo, jog jei kur nors kokiam nors projektui trūksta ploto, visuomet atsiranda „koks nors miškas“, kurį galima iškirsti, ir ten plėtoti numatytą projektą.
„Kalbant apie Lietuvos bendrąjį planą, svarbu suplanuoti ir teritorijas, kur galėtų plėstis miškas. Svarbu šioje srityje bendradarbiauti su žemės ūkio ekspertais: žemės ūkyje dirbančių žmonių sparčiai mažėja – tuomet gal ten, kur jau nebėra dirbančių, galėtų atsirasti miškas“, – svarstė miškų reikalus kuruojantis viceminstras. Jo nuomone, svarbu numatyti, kaip galėtų plėstis ir saugomos teritorijos – tai itin svarbu rengiant bendrąjį planą.
„Tikiuosi, kad bendrasis planas virs bendradarbiavimo ir susikalbėjimo vieta. Mes jau bendradarbiaujame su krašto apsauga, ir galime numatyti pavyzdžiui, terminus, kada kurtiniai turi netrukdomi poruotis ir pratybų vykdyti negalima. Kitiems gal tai atrodo keista, bet kurtinių Lietuvoje – labai nedaug ir jie yra mūsų aplinkos dalis“, – šypsodamasis kalbėjo M.Norbutas.
Lietuvos bendrojo plano koordinatorė Kristina Gaučė teigė, jog „TAEM“ urbanistai, plano rengėjų komanda, pirmą kartą susidūrė su tokios apimties planavimo dokumentu.
„Sukaupėme apie 100 tūkstančių duomenų iš maždaug dešimties metų perspektyvos, išanalizavome apie 150 rodiklių“, – dėstė K.Gaučė ir pasidalino pagrindinėmis plano rengėjų išvadomis apie dabartinę Lietuvos situaciją.
Lietuva Europos mastu tikrai yra agrarinė respublika. Kaip jau minėta, daugiau nei pusę jos ploto užima žemės ūkio teritorijos ir vos 3 proc. – urbanizuotos teritorijos.
„Trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvena 42 proc. Lietuvos gyventojų. Problema, jog vyksta miestų drieka, kitaip tariant, miestai chaotiškai plečiasi į priemiesčius, į aplinkines teritorijas. Suskaičiavome, jog daugiau nei 100 tūkst. žmonių kasdien važiuoja į Vilnių pirmyn ir atgal. Pirmiausia tai didina šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimus“, – kalbėjo K.Gaučė.
Jei auga ekonomika, kenčia aplinka
Socialinėje srityje pagrindinė problema yra ta, jog dalyje savivaldybių socialinė gerovė reikšmingai didesnė, nei likusioje šalies dalyje.
„Tačiau tose teritorijose, savivaldybėse, kur ateina investicijos, auga ekonominė gerovė – aplinkos būklė iškart kenčia“, – perspėjo K.Gaučė.
Ekonominiu požiūriu lietuviai, lyginant su Europos Sąjunga, pirmauja prekiaudami, statydami ir gamindami. Regionai, kuriuos pasiekia didesnės tiesioginės užsienio investicijos, turi aukštesnius socialinius rodiklius, juose mažiau juntama emigracijos problema.
Trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvena 42 proc. Lietuvos gyventojų. Problema, jog vyksta miestų drieka, kitaip tariant, miestai chaotiškai plečiasi.
„Susisiekimo sistemoje vis dar tik keliolika procentų keleivių važiuoja viešuoju transportu. 88 proc. keleivių vežama automobiliais – tai yra didžiulė problema. Viešojo transporto plėtra ir patogumo didinimas yra prioritetinis uždavinys“, – ragino K.Gaučė.
Ji taip pat prognozavo, jog per artimiausią dešimtmetį tas savivaldybes, kurioms dabar labai gerai sekasi, ištiks stagnacija arba net smukimas.
"Tos, kurios šiuo metu yra probleminėje situacijoje – augs“, – prognozavo ji. Šiuo metu labiausiai probleminės teritorijos yra Šiaurės rytų ir pietvakarių Lietuva, pasienis. Lietuvos pakraščiai turi problemą su įvairių paslaugų prieinamumu.
