„Ne be reikalo tvarumo, ekologijos ir ekonominių veiklų žalinimo temoms dabar skiriamas toks didelis dėmesys. Išsikėlėme didelį ir svarbų tikslą pereiti prie neutralaus poveikio klimato kaitai ir jį pasiekti privalome ne tik dėl ekonominės naudos, bet ir dėl ateities kartų ir visos planetos sveikatos“, – įsitikinusi dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.
Išmatavo tvarumo indeksą
Šiemet LBA užsakymu bendrovės „Spinter“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad klimato kaitos, darnos su aplinka ir ekologijos aspektai lietuviams jau yra pažįstami ir pakankamai svarbūs. Bendras mūsų šalies tvarumo svarbos supratimo indeksas, vertinant dešimties balų skalėje, siekia 6,88, o daugiausiai reikšmės ekologijai ir tvarumui gyventojai šiuo metu skiria vaikų edukacijos, atliekų rūšiavimo srityse.
Nemažai daliai, 42 proc., respondentų rūpi ir naudojamų finansinių produktų tvarumas – tiek apklaustųjų nurodė, kad jiems esą svarbu, kad jų sąskaitoje laikomus pinigus kredito įstaiga „įdarbintų“ finansuodama gamtai draugiškus verslus.
„Tvarių paslaugų iš savo finansinių paslaugų teikėjų kol kas labiausiai tikisi jaunoji karta. Tai natūralu – jaunesni asmenys lengviau prisitaiko prie pokyčių, jie užaugo tokiame informaciniame lauke, kuriame nuolat kalbama apie žmogaus ir verslo daromą poveikį aplinkai“, – sakė E. Čipkutė.
Apklausos metu gyventojų teirautasi, kiek jiems yra svarbus tvarumas, žvelgiant iš savo kaip darbuotojų, tėvų, pirkėjų bei – neišvengiamai – šiukšlių paliekančių vartotojų pozicijos. Vertinimų pagrindu buvo suskaičiuoti indeksai – kiek, vertinant pagal dešimties balų skalę, reikšmingas vienas ar kitas aspektas.
Vertinimų pagrindu buvo suskaičiuoti indeksai – kiek, vertinant pagal dešimties balų skalę, reikšmingas vienas ar kitas aspektas.
Pavyzdžiui, apie 7,5 balo skirta atliekų rūšiavimo svarbai – dauguma šalies gyventojų įvardijo rūšiuojantys atliekas ir pritarė teiginiui, kad „visos atliekos turi būti rūšiuojamos ir perdirbamos maksimaliai aplinkai draugišku būdu, net jei už tai reikėtų mokėti brangiau“.
Daugiau patirties – su buitine chemija
Absoliuti dauguma apklaustųjų pritarė teiginiui, kad „mokyklose turi būti skiriama daug dėmesio vaikų ekologiniam auklėjimui ir supažindinimui su „žaliąja ekonomika“ (vidurkis – 7,67 balo iš 10), be to, dauguma įvardijo skiriantys dėmesio vaikų ekologiniam auklėjimui (vidurkis – 7,10 balo iš 10).
Vertinant įvairių prekių ir paslaugų tvarumo reikšmę, populiariausias atsakymas buvo buitinė chemija – t. y. respondentams dažniausiai buvo svarbu, kad būtent ji būtų draugiška aplinkai.
Anot E. Čipkutės, darytina prielaida, kad čia vėlgi pati už save kalba mūsų jau turima patirtis – apie buitinės chemijos sudėtį ir poveikį aplinkai kalbama nemažai, ši tema nebe pirmi metai pasitelkiama ir gaminių rinkodaroje.
Tuo metu transporto priemonių CO2 emisija, iš atsinaujinančių šaltinių aplinkai draugišku būdu pagaminta elektra arba kasdienių prekių draugiškumas aplinkai gyventojams atrodo kiek mažiau reikšmingi – tiesa, skirtumas nežymus. Galima manyti, kad šie vertinimai ilgainiui keisis, visuomenei labiau domintis kitų išvardytų reiškinių poveikiu aplinkai.
Dėmesys tvarumui atsispindi jau ir tokiose srityse, kaip darbo paieška. 6 Lietuvos gyventojams iš 10 renkantis naują darbovietę būtų svarbu, kad sektorius, kuriame veikia įmonė, būtų draugiškas aplinkai ir, užuot teršęs gamtą, prisidėtų prie aplinkosaugos problemų sprendimo. 7 iš 10 apklaustųjų įvardijo, kad renkantis naują darbovietę jiems būtų svarbu, kad įmonei, kurioje galimai dirbs, yra svarbios „žaliosios“ vertybės, t. y. ar ji rūpinasi ekologija, skatina įvairias žaliąsias iniciatyvas.
Bankai siūlo vis daugiau žalių paslaugų
Ekspertai prognozuoja, kad tvarumo indeksas ilgainiui augs. Čia reikšmingas vaidmuo tenka finansų įstaigoms: bankai finansuoja apie 80 proc. Europos ekonomikos, tad šis sektorius bus pagrindinis variklis, padėsiantis verslui žalinti savo veiklą, o gyventojams – buitį. Pirmieji tvarūs finansų produktai Lietuvoje jau yra pradėti teikti.
Pavyzdžiui, „Luminor“ bankas neseniai pristatė pirmąjį Lietuvoje tvariai investuojantį trečios pakopos pensijų fondą. SEB bankas, vertindamas verslo klientų kreditingumą, jau kelerius pastaruosius metus vadovaujasi ir etiniais, socialiniais bei valdymo (angl. ESG) kriterijais ir teikia žaliuosius kreditus bendrovėms, kurios daro teigiamą poveikį aplinkai. „Swedbank“ klientai gali pasinaudoti palankiomis įsigydami aplinkai draugiškus naujus ar naudotus automobilius, įsirengdami nuosavą saulės elektrinę arba įsigydami nutolusią, gerindami būsto energetinį efektyvumą. Šiaulių bankas teikia finansavimą daugiabučių namų renovacijai, kad būtų užtikrintas aukštesnis gyvenamųjų namų energinis efektyvumas ir mažesnis neigiamas poveikis klimatui.
Praėjusią savaitę vykusioje LBA surengtoje konferencijoje „Žalieji finansai: nuo strategijos prie praktikos“ dalyvavę sektoriaus ekspertai sutarė, kad tai – tik pirmieji žingsniai didžiojo pokyčio link ir tvarių finansinių produktų ateityje turėtų tik daugėti. Pasak renginio iniciatorės E. Čipkutės, artimiausią dešimtmetį mūsų šalies laukia esminė transformacija, kurios metu turės keistis ir valstybės politika, ir verslo kreditavimo tvarka, ir vartotojų įpročiai.
Tam, kad gyventojai ir verslas prioritetą teiktų tvarumui ir ekologijai, būtina sukurti tam tinkamą terpę, konferencijoje minėjo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Svarbu sukurti tinkamą paskatų sistemą, nes ir verslas, ir gyventojai natūraliai rinksis tvaresnes paslaugas, produktus ir veiklos valdymo modelius, jeigu jiems tai bus naudinga ir jie turės tam reikalingus įrankius, – akcentavo ekonomistas. – Taip pat būtina suprasti, kad žalesnė ekonomika ir tvarumas yra kryptis, o ne konstanta – nėra tokio vertinimo, kaip visiškai tvari ar netvari veikla. Kiekviena bendrovė gali daryti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį aplinkai. Mūsų tikslas turėtų būti palaipsniui, kryptingai sumažinti tą neigiamą dalį.“
Kapitalo rinka jau keičiasi
Tvarumo tema nėra nauja ir kapitalo rinkoje, o žaliaisiais finansais bendroves domėtis skatina instituciniai ir jaunesnės kartos mažmeniniai investuotojai, mano „Nasdaq“ viceprezidentė Europos rinkai Arminta Saladžienė.
„Kapitalo relokacija iš vadinamųjų juodųjų į žalėjančius verslus prasidėjo jau prieš kurį laiką ir vis sparčiau įsibėgės. Bendrovėms bus būtina prisitaikyti prie besikeičiančios realybės, kad jų finansiniai šaltiniai neišsektų. Investuotojams tampa vis svarbiau ne tik grąža, kurią uždirbs jų investicijos, bet ir kaip ši grąža yra uždirbama, kokį poveikį investuotojo kapitalas turi aplinkai“, – sakė A. Saladžienė.
Jai pritarė ir „Swedbank“ investicijų valdymo vadovas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktorius Tadas Gudaitis. „Tvarios investicijos jau kuris laikas yra integruotos į investavimo sprendimų priėmimą ir strategiją – lėšos nukreipiamos ten, kur matomas potencialas žalumo srityje, verslo polinkis keistis, – pastebi ekspertas. – Atsisakoma investicijų į iškastinį kurą, azartinius lošimus ir kitus sektorius, kurie nėra tvarūs. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kapitalą bendrovės pritraukia ne tik iš investuotojų, bet ir iš jų produktų ar paslaugų pirkėjų, todėl tvarumo ir ekologijos temomis reikia edukuoti ir vartotojus.“
Svarbu auginti pasiūlą
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Lietuvos vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys diskusijoje atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti, jog perėjimas prie žalesnės ekonomikos netaptų ekomanipuliavimu – apsimestiniu procesu, kai tam tikri produktai ar paslaugos vartotojams pateikiami kaip tvarūs, nors tokie nėra.
„Manau, kad raktas į žalesnę ekonomiką yra bankų ir investicinių fondų valdytojų rankose. Mūsų organizacijos 2019 metais atlikta apklausa parodė, kad apie 60 proc. respondentų pasisako už tvarias investicijas ir netgi sutiktų atsisakyti dalies savo uždarbio, jeigu žinotų, kad ši investicija prisidės prie klimato kaitos mažinimo, ekologinių problemų sprendimo. Tad vartotojai tokių produktų nori, bet jų pasiūla dar nėra pakankama. Žalios paskolos ir žalios investicijos yra naudingos visiems, tad būtina užtikrinti, kad finansų ir kredito įstaigos nedelstų ir kuo greičiau padidintų žalių finansinių produktų pasiūlą“, – sakė K. Kupšys.
