Langinė kregždė – plačiai paplitusi paukščių rūšis, perinti Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Žiemoti skrenda į Afriką ir žiemą praleidžia į pietus nuo Sacharos. Europinė rūšies populiacija yra vertinama 11 mln. 200 tūkst.–23 mln. 600 tūkst. porų, tačiau pastebima rūšies populiacijos mažėjimo tendencija.
Iš išvaizdos langinę kregždę galima supainioti su šelmenine kregžde, tačiau už šią yra mažesnė, išsiskiria balta apačia ir baltu antuodegiu, trumpesne, ne taip smarkiai iškirpta uodega. Be to, skirtingai negu šelmeninė kregždė, kuri lizdus lipdo ir pastatų (paprastai ūkinių) viduje, langinė apsigyvena beveik išimtinai pastatų išorėje.
Į Lietuvą pavasarį paukščiai grįžta paprastai pačioje balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje ir perėti pradeda gegužės mėnesį. Lizdus lipdo ant mūrinių pastatų sienų, po tiltais, nors kitose šalyse galima rasti ir paukščių kolonijų pakrantės uolose. Esant palankioms klimato sąlygoms veda dvi vadas, tačiau itin šalti, lietingi orai labai nepalankūs jaunikliams auginti, o sausais pavasariais paukščiams sunku rasti molio lizdams lipdyti.
Nuo seno tiek šelmeninė, tiek langinė kregždės buvo lietuvių mylimi ir globojami paukščiai. Tikėta, kad namus, kur pastogėje apsigyvena kregždės, aplenks gaisras ir žaibas.
Kregždžių atvaizdų aptinkama lietuvių tautinėje ornamentikoje, ant medinių kryžių ir stogastulpių. Tai rodo, kad kregždę lietuviai laikė šventu paukščiu. Iš šių sparnuočių skrydžio mūsų senoliai spėdavo orus: jei kregždės pažeme skraido – lauk lietaus, o jei aukštai danguje nardo – bus geras oras.
Staigus paukščių išskridimas rudenį mūsų senoliams buvo paslaptingas reiškinys, todėl tikėta, kad kregždės žiemoja po vandeniu. Laikui bėgant, sakralinė kregždės reikšmė ėmė menkėti, ir šiandien jau retas beatsimena, kad mūsų seneliams ir proseneliams ardyti kregždžių lizdus buvo tabu. O šiandien lizdų ardymas tampa viena iš šios rūšies nykimo priežasčių.
Ornitologai jau kurį laiką stebi langinės kregždės europinės populiacijos mažėjimo tendenciją ir vardija priežastis, kodėl tai vyksta. Daugiausia paukščių žūsta Afrikos žiemovietėse ir per migraciją dėl nepalankių orų – liūčių, audrų ir panašių pavojų. Kai kuriais metais dėl to gali žūti milijonai paukščių.
Būtent taip atsitiko 1974 m. Alpėse ar prieš kelerius metus Afrikoje. Grįžus į perėjimo vietas paukščių laukia kiti pavojai. Itin sausais pavasariais paukščiams sudėtinga rasti medžiagos lizdams lipdyti, todėl gali labai vėluoti perėjimo pradžia.
Esant nepalankiam orui vasarą paukščiams sunku prisigaudyti skraidančių vabzdžių jaunikliams maitinti, o dėl to dalis jauniklių gali neišgyventi. Langinės kregždės yra jautrios oro taršai miestuose ir herbicidams, pesticidams bei insekticidams, naudojamiems atvirose vietovėse, nes abu šie veiksniai itin sumažina kregždžių pagrindinio maisto – skraidančių vabzdžių kiekį. Langinėms kregždėms nepalanki yra ir tarprūšinė konkurencija su naminiu žvirbliu, kuris peri panašiose buveinėse, be to, nevengia užimti kregždžių lizdų.
Toli gražu ne paskutinę vietą tarp langinės kregždės populiacijos nykimo priežasčių užima ir žmogaus veikla – lizdų naikinimas. Dalis lizdų yra sunaikinami nesąmoningai – renovuojant pastatus, remontuojant tiltus, ėmus naudoti kitokias statybines medžiagas, prie kurių paukščiai nebegali lipdyti lizdų. Tačiau nemažai langinių kregždžių lizdų yra sunaikinama sąmoningai, siekiant išvengti taršos. Gana dažnai lizdai naikinami jau perėjimui įsibėgėjus. Tada numušami lizdai su kiaušiniais, nors tai ir draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Būtent dėl šios priežasties ornitologai nutarė langinę kregždę paskelbti metų paukščiu, siekti atkreipti dėmesį į lizdaviečių naikinimo mastą ir pasiūlyti tam tikrų sprendimų bei alternatyvų, plačiai prigijusių Vakarų Europos valstybėse.
Tais atvejais, kai žmogus dėl įvairių priežasčių visiškai nepageidauja langinių kregždžių kaimynystės, yra siūlomos palyginti paprastos priemonės, neleisiančios paukščiams lipdyti lizdo namo pastogėje ar ant sienos. Stogo kampuose (kur ir yra mėgstamiausia paukščių lizdų lipdymo vieta) galima prikalti įstrižą lentutę, kuri neleis paukščiams įsikurti. Po stogu ar balkonu įtempta metalinė virvutė ar laidas taip pat atbaidys juos nuo galimo perėjimo.
Tačiau gana dažnai vienintelė priežastis, dėl kurios žmonės bando atsikratyti šių paukščių kaimynystės, yra nemenka tarša kregždėms auginant jauniklius. Šią problemą itin nesunku išspręsti pakabinus ar kitaip pritvirtinus medinę ar plastikinę lentutę po lizdu, kurios paskirtis ir būtų apsaugoti pastatą ir aplinką nuo nešvarumų. Lentutė turėtų būti kabinama 15–30 cm po lizdu taip, kad ją būtų galima greitai nuimti ir nuplauti nešvarumus. Galimi įvairūs tokios lentutės variantai – platesnė, ilgesnė, su sienele, įvairių spalvų, kurios derėtų su pastato spalvomis. Toks apsisaugojimo nuo paukščių taršos būdas plačiai plinta visoje Europoje. Kaip ir dar kol kas nematyti Lietuvoje dirbtiniai kregždžių lizdai, kuriuos paukščiai kitose šalyse noriai užima.
Ornitologai visų, kurie nepageidauja, kad jų kaimynystėje apsigyventų langinės kregždės, prašo nedaužyti lizdų, kol paukščiai dar negrįžo ir jų neužėmė (iki balandžio vidurio). Naikinti lizdus paukščiams perint draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Apie langinių kregždžių lizdų naikinimo atvejus galima pranešti el. paštu.
