„Atvykėlių“ daroma žala vietinėms rūšims – didelė, todėl žmogaus, kuris neretai dėl susiklosčiusios padėties ir kaltas, pagalba būtina.
Invazinių rūšių sąrašai
Kalbėdama apie Lietuvos vandenyse išplitusias invazines rūšis Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Laura Janulaitienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra du invazinių rūšių sąrašai, kurių svarbu nemaišyti. „Pirmasis yra nacionalinis, tai – Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas, į kurį įrašytos dvi šalyje aptinkamų žuvų rūšys – nuodėgulis ir juodažiotis grundalai. Lietuvai galioja ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas, patvirtintas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1134/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo, kitaip - Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašas, kuriame taip pat yra dvi žuvų rūšys – rytinis gružlelis ir nuodėgulinis grundulas. Tai reiškia, kad į abu sąrašus įrašytos žuvų rūšys yra invazinės Lietuvoje“, – aiškino Laura Janulaitienė, pabrėždama, kad šiems sąrašams taikomi skirtingi reikalavimai.
Naujasis upių siaubas
Kaspijinių upinių grundalų populiacija per penkmetį Lietuvoje šoktelėjo tikrai pastebimai.
Lietuvos hidrobiologų draugijos ichtiologas Kęstutis Skrupskelis atkreipė dėmesį į tai, kad Kaspijinių upinių grundalų populiacija per penkmetį Lietuvoje šoktelėjo tikrai pastebimai. „Jeigu lygintume šio grundalo populiaciją su tuo, kas buvo prieš kokius ketverius metus, kai ji buvo pirmą kartą pastebėta Neries aukštupyje, matytume, kad populiacija išaugo tikrai nemenkai. Tada turėjome vos kelis individus ir kitose tyrimų stotyse – nei Nemune, nei Neryje užfiksuota nebuvo. Šiuo metų turime net keliasdešimt vietų, kur aptinkamas šis grundalas ir tikrai ne vienas. Sunku apibrėžti, bet, matyt, kokiais keliais šimtais kartų populiacija išaugo“, – dėstė mokslininkas.
Paplitimo priežastys
Viena iš šių žuvų paplitimo priežasčių, anot L.Janulaitienės, jos ištvermingumas: „Nuodėgulinis grundalas yra paplitęs vidaus vandenyse, tai yra – gėlo vandens telkiniuose. Labiau ši žuvis mėgsta gyventi mažuose vandens telkiniuose, nedideliuose ežeruose, kūdrose, tvenkiniuose. Ši žuvis yra itin ištverminga deguonies trūkumui. Kai kitoms žuvims vandens užterštumas yra problema, nes mažėja ir deguonies, nuodėgulinis grundalas tai labiau toleruoja nei kitos žuvys. Ši rūšis mažiau jautri ir žiemos metu kylančioms problemoms, kai esant itin storam ledui deguonies trūkumas dar didesnis. Mūsų vietinėms rūšims tai būna didelis iššūkis, o nuodėguliniai grundulai tai ištveria lengviau, todėl laikui bėgant vis labiau įsitvirtina tokiuose vandens telkiniuose.“
Naujus vandens telkinius nuodėguliniai grundalai pasiekia savarankiškai, keliaudami upėmis arba dėl žmogaus įtakos. Kaip vieną iš galimų nuodėgulinio grundalo įsitvirtinimo priežasčių specialistė įvardijo ir anksčiau buvusį žvejų pomėgį naudoti juos kaip gyvą masalą, to negalima daryti nė su viena invazine rūšimi. „Kaip jau minėjau, nuodėgulinis grundalas yra ištverminga žuvis, ir užkabinus ant kabliuko ilgai lieka gyvybinga. Kaip ji išplito? Neretai žvejai pabaigę žvejybą tiesiog visas mažas žuveles paleidžia į vandens telkinį. Tai yra viena iš galimų priežasčių, kodėl kai kuriuose telkiniuose ji išplito“, – kalbėjo pašnekovė.
Vietinių žuvų populiacijai nuodėgulinis grundalas daro itin neigiamą poveikį. „Šios žuvys minta kitų žuvų ikrais, jaunikliais, bestuburiais, varliagyvių lervomis ar net savų pačių jaunikliais, taip darydami neigiamą įtaką visai maisto grandinei. Būtina paminėti tai, kad nuodėguliniai grundalai yra ne žolėdės, o gyvūniniu maistu mintančios žuvys. Tai reiškia, kad, didėjant jų populiacijai, mažėja gyvūninės kilmės maisto kitoms žuvims, varlėms, o vietinės rūšys, nes mintama jų ikrais ir mailiumi, ir naikinamos“, – komentavo specialistė.
Grundalas iš tiesų yra agresyvi rūšis. Kitų didesnių žuvų jie suėsti negali, būdami vos keliolikos centimetrų ilgio, bet suėsti ikrų dėtis, tikrai gali.
Ichtiologas atkreipė dėmesį, kad grundalas savo teritoriją linkęs ir plėsti. „Kaspijinis upinis grundalas iš tiesų yra agresyvi rūšis. Kitų didesnių žuvų jie suėsti negali, būdami vos keliolikos centimetrų ilgio, bet suėsti ikrų dėtis, tikrai gali. Šių metų tyrimai parodė, kad grundalai sukiojasi ir prie lašišinių žuvų ikrų, taigi patirti neigiamą poveikį gali ir jos“, – teigė mokslininkas.
K.Skrupskelio teigimu, remiantis dabartiniais vertinimo kriterijais, šios žuvys blogina ir bendrą vandenų būklę: „Šiuo metu, pagal Vandenų direktyvą, vandens kokybę vertiname ir pagal biologinės įvairovės būklę. Tai reiškia, jei invazinė rūšis, apsigyvenusi naujoje teritorijoje, pradės naikinti vertingas švarių vandenų gyvūnų rūšis, tai padarys įtaką biologinei įvairovei. Taigi jei vertinsime dabartiniais kriterijais – vandens būklė pablogės.“
Žvejų nemėgstamas juodažiotis grundalas
Juodažiotis grundalas – dar viena Lietuvoje ne natūraliai atsiradusi vandens gyvūnų rūšis, jis „įsiveržęs“ į Baltijos jūros teritoriją. „Šiuo metu stebimas itin didelis šios rūšies plitimas. Mokslininkai mano, kad populiacija yra pasiekusi didžiausią lygį, galbūt ją pradės veikti ir natūrali atranka – ligos ar kokios kitos gamtinės sąlygos.“, – aiškino L.Janulaitienė.
Didžiausią žalą juodažiotis grundalas daro moliuskams (midijų ir kitų dvigeldžių populiacijoms), kitų žuvų ištekliams, nes jis minta menkių, plekšnių bei kitų žuvų mailiumi bei ikrais. Baltijos jūros žvejai itin nemėgsta juodažiočio grundalo, nes mano, kad dėl jo išplitimo mažėja vietinių vertingų žuvų populiacijos.
Mažųjų telkinių įsibrovėlis
Rytinių gružlelių galima aptikti apie šimte šalies vandens telkinių.
Nors rytinis gružlelis įrašytas į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą, bet taip pat priskiriamas prie invazinių rūšių – tiek Lietuvos, tiek Europos. „Rytinis gružlelis Lietuvoje taip pat yra invazinė rūšis. Pirmą kartą Lietuvoje jis pastebėtas 1963 metais Lazdijų rajone, Dunojaus ežere. Manoma, kad ši rūšis mūsų šalies vandenyse atsirado atsitiktinai – pateko tarp žuvų, kurios buvo vežamos įžuvinimui. Kitaip tariant, dėl žmogaus įtakos. Vėliau ši žuvis klaidingai pradėta siūlyti kaip perspektyvi įžuvinimui žuvis amūras. Tai nulėmė, kad paplito Lietuvos telkiniuose.“
Pasak K. Skrupskelio, rytinių gružlelių galima aptikti apie keliasdešimtyje šalies vandens telkinių. „Tai mažos kūdros ar tvenkinukai. Rytinis gružlelis labai nedidelė žuvytė, užauganti iki 10 cm, tačiau jos pagrindinė daroma žala ta, kad ji konkuruoja su kitų žuvų mailiumi. Didžiausią neigiamą įtaką ji daro ten, kur yra Lietuvoje saugomų saulažuvių“, – aiškino ichtiologas.
Neveisti ir neplatinti
Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše esančioms žuvų rūšims taikomas ne vienas apribojimas. „Pirmiausia, gyvybingais tokių rūšių individais – šiuo atveju invazinėmis žuvimis – draudžiama prekiauti, juos vežti, pervežti per Lietuvos Respublikos teritoriją ar juolab paleisti į gamtą. Neleistina šiomis žuvelėmis ir žvejoti kaip gyvu masalu“, – kalbėjo L.Janulaitienė.
Į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įrašytas žuvis galima naudoti keturiais tikslais, tačiau tam būtinas leidimas, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. „Yra keturi atvejai, kada invazinę rūšį galima naudoti, tačiau tam privalu gauti leidimą, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Taigi invazinę rūšį galima naudoti mokslo tikslais, ex-situ išsaugojimui, medicinos tikslais ir ūkiniais tikslais. Bet būtina žinoti, kad tai galioja tik Europos Sąjungos invazinėms rūšims“, – aiškino L.Janulaitienė.
Visas invazines rūšis, pasak pašnekovės, draudžiama veisti ar kaip nors kitaip platinti, juolab išleisti į gyvąją gamtą.
Visas invazines rūšis, pasak pašnekovės, draudžiama veisti ar kaip nors kitaip platinti, juolab išleisti į gyvąją gamtą. Skatinama invazinių rūšių žvejyba - neribojamas nei kiekis, nei amžius. Svarbiausia, pasak pašnekovės, kad pati žvejyba vyktų leistinais būdais ir su leidimais. L.Janulaitienė priminė, kad Lietuvoje žvejojant vidaus ir jūros vandenyse reikalingi atskiri leidimai. Taip pat, anot specialistės, labai skatinamas ir negyvos žuvies naudojimas. Tai gali būti ne tik maisto ruošimas, pasak pašnekovės, tai galėtų būti niša ir verslui – juk galima galvoti apie, sakykime, naminių gyvūnų pašarus ar ieškoti kitų būdų.
Nuo švietimo iki naikinimo
Kovojant su invazinėmis rūšimis imamasi daugybės priemonių. Pirmiausia, pasak L.Janulaitienės, stengiamasi šviesti visuomenę, kad ji pažintų invazines rūšis, kad žinotų apie jų sukeliamą žalą ir, galbūt dėl nežinojimo, nepadėtų joms plisti dar labiau.
Siekiant mažinti šių žuvų populiacijas, skatinama neribota jų žvejyba, įvairūs negyvų invazinių rūšių individų naudojimo būdai. L.Janulaitienė pridūrė, kad dabar yra keičiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nustatytos baudos ir kitos sankcijos dėl invazinių rūšių neteisėto naudojimo ir valdymo priemonių nevykdymo. „Yra numatytos baudos už invazinių rūšių laikymą, auginimą, veisimą, dauginimą, vežimą per Lietuvos teritoriją ir kt. Už minėtus pažeidimus asmeniui grės bauda nuo 200 iki 400 Eur. Jeigu invazinė rūšis pateikiama į rinką, tyčia paleidžiama į aplinką ar tyčia introdukuojama, asmeniui grės bauda nuo 300 iki 500 Eur.“, – informavo pašnekovė.
Priemonių stabdyti invazinių žuvų populiacijos augimą tikrai galima rasti, tik tam reikalingi išsamūs tyrimai.
L.Janulaitienė pasakojo, kad siekdama sumažinti invazinių augalų ir gyvūnų poveikį saugomose teritorijose esančioms gamtinėms vertybėms, įgyvendintas projektas kurio metu buvo reguliuojama nuodėgulinių grundalų gausa. Pasak specialistės, darbai buvo atliekami po išsamių mokslinių tyrimų. „Pavyzdžiui, į vandens telkinius buvo leidžiamos plėšrios žuvys – lydekos, ešeriai, kurių maistas ir yra nuodėguliniai grundalai; didinamas deguonies kiekis vandenyje žiemą ir grundalai gaudomi aktyvios žūklės priemonėmis. Taip siekiama naikinti, mažinti invazinių rūšių populiaciją. Plėšriųjų žuvų kiekis, laikas, kada jos turi būti įleidžiamos ir kitos priemonės, būna nustatytas mokslininkų“, – tikino pašnekovė.
„Naujų kovos su invazinėmis rūšimis metodų jau yra. Jie, žinoma, skirtingi, taikomi tiek Slovakijoje, tiek Lenkijoje, tiek Čekijoje. Taigi priemonių stabdyti invazinių žuvų populiacijos augimą tikrai galima rasti, tik tam reikalingi išsamūs tyrimai. „Staigus pastarųjų metų šių žuvų populiacijos šuolis rodo, kad tuos tyrimus daryti reikės. Kiek žinau, Aplinkos ministerija aktyviai dirba šia kryptimi, todėl priemonės invazinių žuvų naikinimui ar bent jau populiacijos augimo mažinimui turėtų būti surastos“, – tikino mokslininkas.
