Kas mėto maistą? Tik ne aš!
Europos Sąjunga jau nustatė įsipareigojimus savo narėms: iki 2030-ųjų turime sumažinti išmetamų maisto atliekų kiekį perpus. Pats metas pradėti, todėl Lietuvos vartotojų instituto surengtoje konferencijoje šio instituto prezidentė Zita Čeponytė pirmiausia išvardijo, ko Lietuvoje išmetama daugiausiai.
Dar viena didelė problema – porcijų dydis. Išgyvenę įvairius nepriteklius esame įpratę nukrauti stalus ir pasidžiaugti, kad bent jau valgio užtenka. Tokius įpročius reikėtų pradėti keisti.
Penktadalį išmetamų produktų sudaro grūdiniai produktai, dažniausiai – duona, nes ji greitai sudžiūsta. Tuomet, apie 19 proc. – vaisiai ir dažovės. Po jų rikiuojasi pieno produktai ir paskutinėje vietoje – mėsa bei žuvis. Mėsos išmetimas aplinkai jos švaistymas yra skaudžiausias – mat vienam kilogramui vištienos išauginti reikia 3900 litrų vandens, jautienos – 15 500 litrų. Tiek vienu judesiu „nuleidžiame“ į savo šiukšliadėžę.
Z. Čeponytė svarsto, jog Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, turime problemą su neteisingu žymos „Geriausias iki ....“ suvokimu. Jei ant produkto yra toks užrašas, tai nereiškia, jog jis visiškai sugedo, tapo nebetinkamas valgyti. Tiesiog galbūt šiek tiek pasikeitė jo skoninės savybės.
Dar viena didelė problema – porcijų dydis. Išgyvenę įvairius nepriteklius esame įpratę nukrauti stalus ir pasidžiaugti, kad bent jau valgio užtenka. Tokius įpročius reikėtų pradėti keisti.
Ne vienas konferencijos pranešėjas uždavė klausimą: tai kas tie begėdžiai maisto švaistūnai? Tenka pripažinti, jog tai – mes – kiekvienas savo namų gyventojas. Deja, Europoje, išgirdę tokį klausimą maistą švaistantys prisipažįsta 76 proc. apklaustųjų. Lietuvoje – tik 44 proc. – vargu, ar iš tiesų tik tokia dalis lietuvių išmeta nesuvalgytų patiekalų likučius. Esame linkę baksnoti pirštu į restoranus, kaimynus, maisto apdirbimo įmones, tačiau faktai rodo ką kitą – daugiausia maisto išmetama būtent namuose ir butuose.
Jei nešvaistytume – produktai pigtų
išsiaiškinta, kokie žmonės dažniausiai nevertina įsigyto maisto. Tai – 16-24-erių metų jaunimas ir šeimos su mažais vaikais. Taip pat daugiau maisto išmeta moterys.
Z. Čeponytė atkreipė dėmesį, kad dalyje lietuviškų prekių ženklų sausainių ar saldainių yra palmių aliejaus. Kodėl mums turėtų tai rūpėti? Nes kramsnojame juos pernelyg nesusimąstydami, tačiau dėl palmių plantacijų kitoje pasaulio pusėje iškertami didžiuliai plotai miškų, nykstančios gyvūnų rūšys praranda savo paskutinius namus. Taip pat apie 80 proc. Senegale išaugintų mangų laikomi netinkamais patekti į Europos prekybos centrų lentynas, nes turi nedideles tamsias dėmeles. Ar tikrai dėl šios priežasties negalėtume tokių vaisių pirkti ir valgyti?
Konferencijoje pranešimą skaitęs Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) atstovas Robert van Otterdijkas pabrėžė, kad pūvantis maistas yra trečias didžiausias anglies dvideginio išmetimų į aplinką šaltinis pasaulyje. Pirmoje vietoje rikiuojasi Kinija, antroje – JAV, o trečioje – mūsų
iVienas dažniausiai išmetamų patiekalų – tai tas, kurį ketinote „nusinešti į darbą“. Ketinimai geri, jei tikrai nešatės pietus į darbą, užsistatykite priminimą ar priklijuokite sau raštelį.
išmestas maistas.
Pranešėjo teigimu, jei iš tiesų pavyktų sumažinti maisto atliekų kiekį perpus, galėtume įdėti mažiau energijos, darbo į jo užauginimą ir, prognozuojama, maisto kainos Europoje kristų 8 procentais.
Europos maisto informacijos tarybos (EUFIC) vartojimo tyrimų vadovė Sophie Hieke kalbėjo apie tyrimus, kuriais išsiaiškinta, kokie žmonės dažniausiai nevertina įsigyto maisto. Tai – 16-24-erių metų jaunimas ir šeimos su mažais vaikais. Taip pat daugiau maisto išmeta moterys, tačiau greičiausiai tokie rezultatai gauti todėl, kad jos yra pagrindinės maisto produktų pirkėjos ir dažniausiai gamina visai šeimai.
Patarimai: kaip išmokti nešvaistyti maisto?
S. Hieke pateikė tokius patarimus, kurie padėtų nemėtyti maisto:
- Prieš eidami apsipirkti, dar kartą peržvelkite šaldytuvą ir spinteles, kad prisimintumėte, kokių produktų dar liko
- Susidarykite pirkinių sąrašą ir neleiskite sau pirkti nieko, ko sąraše nėra
- Gigantiškos pakuotės (4 perki, 5-as nemokamai ir panašiai), nesutaupo pinigų. Tai – tik profesionalių marketingo specialistų sukurta iliuzija. Todėl verčiau nepasimaukite ant tokių akcijų kabliuko. Beje, kuo ilgiau saugome kažkokį maistą, tuo labiau rizikuojame apsinuodyti, susidurti su virškinimo problemomis.
- Gaminkite tokį kiekį, kokį galite iškart suvalgyti. Vienas dažniausiai išmetamų patiekalų – tai tas, kurį ketinote „nusinešti į darbą“. Ketinimai geri, jei tikrai nešatės pietus į darbą, užsistatykite priminimą ar priklijuokite sau raštelį ant lauko durų.
- Didžiuliai kiekiai maisto iššvaistomi jį ruošiant. Pagalvokite, kaip galite panaudoti, pavyzdžiui, kiaušinių trynius, jei ką tik išplakėte tik baltymus.
- Ruoškite mažesnes porcijas
- Suvalgykite net ir nedidelius kiekius patiekalų likučių. Dažnai tai daryti tarsi gėda, norisi „naujo“ maisto. Pagalvokite, kad iš tiesų didesnė gėda yra mėtyti vis dar vartotiną maistą
S. Hieke kalbėjo apie projektą Jungtinėje Karalystėje, kuris patyrė fiasko: buvo sukurta patogi maisto likučių dalinimosi sistema, tačiau žmonės nepatikliai žiūrėjo į kažkieno kito gamintą maistą, taip pat jiems buvo gėda jį pasiimti ir suvalgyti.
Užtat efektyviau su maisto švaistymu kovoja viešbučiai, įsigiję švediško stalo pusryčiams mažesnes lėkštes bei kavinės, kurios paskaičiuoja papildomą mokestį, jei kažką paliekate savo lėkštėje.
Kovoje su maisto švaistymu – porcijų matuoklis, žaidimas ir brošiūros 17-a kalbų
Nyderlandų mitybos centro Margret Ploum papasakojo apie priemones, kurias šis centras taiko, kad gyventojai lengviau įprastų nešvaistyti maisto. Jie sukūrė programėlę, padedančią planuoti visos savaitės vakarienes ar pietus, taip pat – specialius šaldytuvo lipdukus „Nepamiršk likučių!“.
Taip pat šis centras platino paprastą plastikinį indą, padedantį apskaičiuoti makaronų ir kruopų porcijas. Jis sužymėtas ne gramais, tačiau porcijų indikatoriais. Du trečdaliai jį naudojusių olandų pripažino, kad toks paprastas įrankis iš tiesų sumažino jų išmetamo maisto kiekį.
Taip pat buvo pagaminti žetonai prekybos centrų vežimėliams (jie – patogesni nei nuolat ieškoti vieno ar dviejų eurų monetos). Ant šių žetonų užrašyta: „Pagalvok, kai perki!“.
Taip pat pat Nyderlanduose platinami lipdukai, padedantys kasdien prisiminti, kokius vaisius ar daržoves reikia laikyti šaldytuve, kokius – kambario temperatūroje. Tokiu būdu produktai ilgiau išlieka švieži ir vartotini.
Vis tik labiausiai konferencijos klausytojus sužavėjo Švedijos Malmės miesto patirtis. Šios savivaldybės atstovė Ingela Morfeldt pasakojo apie kampaniją „Puikus maistas, ačiū!“, kuri pasaulyje buvo pripažinta kaip geriausia ir paskatino 40 procentų Malmės gyventojų atskirti maisto atliekas.
Malmėje nutarta iš maisto atliekų gaminti biodujas bei trąšas. Todėl buvo įvestas privalomas maisto atliekų rūšiavimas. Tačiau, kad tai nesukeltų gyventojų pasipiktinimo, jie apdovanoti gausybe priemonių, palengvinančių šią pareigą.
Pirmiausia, gyventojai gavo informaciją apie tai, kaip atskirti maisto atliekas ir kodėl to reikia. Netrukus Malmės autobusai pasipuošė užrašais „Šis autobusas jau greitai bus varomas jūsų maisto atliekomis“. Tokius lipdukus gavo ir šiukšliavežės, šią paslaugą teikiantys žmonės įsipareigojo išvežti pakuočių ir maisto atliekų konteinerius sutartu grafiku.
Malmėje apie trečdalis gyventojų yra imigrantai, todėl kampanijos organizatoriai pasamdė konsultantus, kalbančius 17 skirtingų kalbų, o lankstinukai apie būtinybę atskirti maisto atliekas buvo išspausdinti ir arabiškai, Somalio ir kitomis kalbomis.
Visi gyventojai gavo plastikines dėželes su specialiais neperšlampančiais popieriniais maišeliais. Norintys buvo aprūpinti šiais maišeliais maždaug vienerių metų laikotarpiui.
Taip pat buvo pagaminti žetonai prekybos centrų vežimėliams (jie – patogesni nei nuolat ieškoti vieno ar dviejų eurų monetos). Ant šių žetonų užrašyta: „Pagalvok, kai perki!“. Šis priminimas taip pat skatina neprisipirkti per daug maisto produktų.
Galiausiai savivaldybės atstovai pagamino atmintį lavinančius kortelių žaidimus, kuriuose reikėjo suporuoti šviežią gražią morką su morkos puse ir panašiai. Vienas iš žaidimo herojų, blogiukų – „Peteris teršėjas“. Tokie žaidimai buvo išsiuntinėti visiems miesto vaikų darželiams.
Malmėje taip pat išleista patiekalų iš likučių receptų knyga ir organizuota daug įvairių veiklų, kurių dalyviai galiausiai buvo apdovanoti diplomais.
Po tiek įdėto darbo švedai patikėjo, kad maisto atliekas tikrai reikėtų atskirti. I. Morfeldt juokauja, kad didžiausią darbą padarė oficialiūs raštai, išsiuntinėti visiems gyentojams.
„Jei gauname dokumentą, pasirašytą politiko, mes visada darome tai, ko ten prašoma“, – juokėsi Malmės savivaldybės atstovė.
Tačiau kuo tai susiję su maisto švaistymu? I. Morfeldt akcentuoja, jog išsiugdę įprotį atskirti maisto atliekas, gyventojai pastebi, kiek maisto jie išmeta. Jie patys, tikrai ne kaimynas ar daugiabučio apačioje įsikūrusi kavinė. Taip pat tokius duomenis renka ir savivaldybė. Pranešėja prasitarė, kad tuo remiantis jau rengiama dar viena didelė kampanija, kuri jau skatins gyventojus nešvaistyti maisto produktų.
