Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 11 30

Mokslininkai įspėja: nyksta Didysis barjerinis rifas

Antradienį paskelbta, kad Didysis barjerinis rifas – didžiausia gyvų organizmų struktūra pasaulyje – šiemet sunyko kaip niekada istorijoje. Mokslininkai perspėja, kad šylantis klimatas kelia didelę grėsmę trapiai didžiausio pasaulyje koralinio rifo ekosistemai.
Didysis barjerinis rifas Australijoje
Didysis barjerinis rifas Australijoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Ne tik iš lėktuvo, bet ir iš kosmoso matomas pasaulio paveldu įvardytas Didysis barjerinis rifas prie Australijos krantų šiemet nunyko taip, kaip dar niekada jo stebėjimo istorijoje. Kone 2,5 tūkst. kilometrų besidriekiančio rifo šiaurinėje dalyje išbluko net du trečdaliai koralų. Taip nutinka, kai vanduo tampa per šiltas, koralai išstumia gyvus dumblius, sukalkėja ir nubąla.

VIDEO: Įspūdingas gamtos kūrinys – barjerinis rifas – pradėjo blukti

Užfiksuoti trys šylančio klimato sukelti didžiausio pasaulyje koralinio rifo etapai. Pirmasis prieš beveik 20 metų, antrasis prieš 14 metų. O šiemet spalį ir lapkritį atliktų matavimų rezultatai sukrėtė. Per devynis mėnesius šiaurinėje rifo dalyje, kuri driekiasi 700 kilometrų, nunyko net 67 proc. koralų.

Per devynis mėnesius šiaurinėje rifo dalyje, kuri driekiasi 700 kilometrų, nunyko net 67 proc. koralų.

„Trys rifo išbalimo etapai įvyko pasauliniam klimatui atšilus vienu laipsniu. Taigi dviejų laipsnių atšilimas, koks yra sutartas tarptautinis tikslas, kels labai daug iššūkių Didžiajam barjeriniam rifui“, – aiškina Koralinių rifų tyrimo centro direktorius Terry Hughesas.

Nors UNESCO pasaulio paveldo komitetas gegužę neįtraukė rifo į pavojuje esančių objektų sąrašą, bet paprašė Australijos vyriausybės informuoti, kaip sekasi jį išsaugoti. Tai australai žada padaryti penktadienį. Šaliai koralinis rifas – ne tik išskirtinė vertybė, bet ir pajamų šaltinis, kasmet su rifu susijęs turizmas į Australijos biudžetą atneša 5 mlrd. Australijos dolerių arba daugiau kaip 3,5 mlrd. eurų.

Pasak mokslininkų, ne visai išblukę koralai gali atsigauti ir vėl įgyti spalvą vandeniui atvėsus, kai koraluose vėl apsigyvena dumbliai.

„Tai labai lėtas procesas, manome, prireiks 10–15 metų, kad rife ataugtų pakankamas kiekis koralų“, – svarsto T.Hughesas.

Tyrėjai džiaugiasi bent tuo, kad centrinė ir pietinė didžiausio pasaulyje koralinio rifo dalys stipriai nenukentėjo. Bet prognozėse optimizmo nedaug. Baiminamasi, kad kitas išblukimas gali įvykti koralams dar nespėjus atsigauti nuo šio, o per porą dešimtmečių blukimai gali būti tokie dažni, kad kartosis kas porą metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų