Motinos Žemės dienos proga – kaip atrodytų mūsų laukai be paukščių ir ką galime padaryti, kad juos išsaugotume?

Lietuvos ornitologų draugijos skaičiavimais, per pastaruosius 30 metų agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijos sunyko arti 13 proc., o visoje Europoje – net 59 proc. rūšių, tokių kaip pempės, kurapkos, kuolingos, pieviniai kalviukai.

Rapsai – atrodo gražiau, nei dykuma, bet skirtumo beveik nėra

Ornitologas Marius Karlonas sako, jog sparnuočiai nyksta dėl gausaus insekticidų bei herbicidų naudojimo. Jo vedamų paukčių stebėjimo turų metu, svečiai iš pietų ir vidurio Europos nustemba išgirdę ar pamatę tokias rūšis, kaip vieversys, pempė, kurapka. Bent jau anksčiau tai buvo įprastos, kiekvieno vaiko lengvai atpažįstamos rūšys. Tačiau šiandien ir Lietuvoje pakankamai retai galima šiuos paukščius pastebėti, o kuoduotieji vieversiai – apskritai išnyko.

„Sterilūs“ laukai galbūt patinka ūkininkams, tačiau paukščiams linguojantys geltoni rapsai – tarsi dykuma.

Insekticidai skirti apsaugoti derlių nuo vabzdžių. Galbūt kas nors dar prisimenate, kuo minta paukščiai? Vabzdžiais! „Sterilūs“ laukai galbūt patinka ūkininkams, tačiau paukščiams linguojantys geltoni rapsai – tarsi dykuma. Čia nėra kuo prasimaitinti. Ryškiai geltoni rapsai – tai vienarūšės plantacijos, kuriose nelieka vietos ne tik paukščiams, bet ir iki šiol šalia ūkių sėkmingai gyvenusioms vabzdžių, augalų rūšims.

Tačiau rapsai – paklausi kultūra, kurios plotai Lietuvoje vis auga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėję metai buvo rekordiniai: išauginta 966 tūkst. tonų rapsų, po daugiau nei 3,4 tonos iš hektaro. Nepaisant to, kad rapsų užauginta rekordiškai daug, jų supirkimo kaina kasmet kyla.

Turite sklypą? Palikite bent kampą ar krūmą paukščiams

Dar viena šalia žemės ūkio laukų gyvenančių paukščių nykimo priežastis – sausinamos, ūkinei paskirčiai panaudojamos šlapynės.

Ornitologas Marius Karlonas ragina nešienauti bent jau melioracijos griovių ar pakelių, jei turite galimybę – kampo ar poros savo sklypuose, kiemuose, neišpjauti visų krūmų. Šiek tiek „betvarkės“ gamtoje yra reikalinga. Žinoma ir „nedrožti kiekvieno laisvo derlingo kampo“.

Ornitologas pasisako už tai, kad išmokos ekstensyviems, bei ekologiniams ūkiams būtų didinamos, kad jų pastangos atsižvelgti ir į gamtą būtų įvertintos.

Šiek tiek „betvarkės“ gamtoje yra reikalinga. Žinoma ir „nedrožti kiekvieno laisvo derlingo kampo“.

Dar prieš dvejus metus M. Karlonas yra pasisakęs, jog žemės ūkio srityje ryžtingus sprendimus turėtų priimti valdžia – Vakarų Europoje stambios žemės ūkio įmonės pradeda rūpintis ekologija savarankiškai, užsako paukščių monitoringą šalia savo dirbamų laukų. Ar po dvejų metų jo pastabos pagaliau bus išgirstos? Balandžio 19-ąją aplinkos ministras Simonas Gentvilas paskelbė, jog Lietuvoje būtina sukurti mineralinių trąšų naudojimo apskaitą, ir apskritai trąšas keisti mėšlo grąžinimu į dirvą.

Mineralinės trąšos daro neigiamą poveikį ne tik paukščiams, bet ir klimatui, todėl Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje azotinių mineralinių trąšų naudojimą žemės ūkyje numatyta sumažinti ne mažiau kaip 15 proc.

Ironiškai parodoma mūsų ateitis – tai Slovakijos organizacijos „Broz“ vaizdo klipas – ši organizacija šiuo metu savo šalies piliečius ragina pasirašyti peticiją „Už gyvą kraštą“, taip pat raginančią ūkininkus naudoti mažiau augalų apsaugos priemonių. Organizacija „Broz“ yra viena iš partnerių projekte „Klimatosūkis“ („Game On“), kurį įgyvendina Lietuvos gamtos fondas ir dar 7 vidurio Europos nevyriausybinės organizacijos.

VIDEO: Kaip atrodytų mūsų laukai be paukščių ir ką galime padaryti, kad juos išsaugotume?

Kaip atrodytų mūsų laukai be paukščių ir ką galime padaryti, kad juos išsaugotume?

Šio straipsnio parengimą finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako Lietuvos gamtos fondas, projektas „Klimatosūkis“ ir jame nebūtinai atspindimas Europos Sąjungos požiūris.

VIDEO: Pelkės – klimato ir daugybės retų rūšių saugotojos

Pelkės – klimato ir daugybės retų rūšių saugotojos